Praėjusią savaitę Graikijoje vyko 19-oji Europos kultūrinio turizmo konferencija, subūrusi turizmo sektoriaus, vietos bendruomenių ir kitų organizacijų atstovus iš įvairių Europos šalių. Konferencijoje dalyvavo ir Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narės – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) – atstovai.
Šių metų konferencijoje daug dėmesio skirta tvariam ir atspariam turizmui, klimato kaitos keliamiems iššūkiams, gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui, vietos bendruomenių įsitraukimui bei naujoms turizmo formoms.
Pasak LKTA prezidentės Monikos Sadauskaitės-Pocės, tarptautiniai susitikimai vertingi pirmiausia dėl galimybės pamatyti, kaip skirtingos šalys panaudoja savo vietos išskirtinumą ir turimus išteklius.
„Man tokios kelionės dar kartą primena, kiek daug galime išmokti vieni iš kitų. Ne kopijuoti, o pamatyti, kaip kitur žmonės įveiklina savo kraštą, vietos produktus, tradicijas ir paprasčiausias idėjas paverčia patirtimis, dėl kurių norisi atvažiuoti ir sugrįžti“, – sako M. Sadauskaitė-Pocė.
Nuo vietos produkto iki turizmo patirties
Viešėdami Graikijoje Lietuvos atstovai neapsiribojo konferencijos pranešimais ir diskusijomis. Vizito metu lankytasi vietos bendruomenėse ir šeimos versluose, kurie savo krašto tradicijas, produktus bei gamtos išteklius sėkmingai pritaiko turizmui.
Čia kuriamos edukacijos, lankytojams siūlomos autentiškos patirtys ir paslaugos, leidžiančios ne tik pamatyti vietovę, bet ir geriau pažinti jos žmones, gyvenimo būdą, kulinarinį bei kultūrinį paveldą.
Pasak LKTA vadovės, būtent tokios iniciatyvos parodo, kad turizmo produktui sukurti ne visada būtinos didelės investicijos – kartais svarbiausia gebėti naujai pažvelgti į tai, ką vietos žmonės jau turi.
„Kiekvienas kraštas turi savo istorijas, žmones, produktus, amatus, receptus ir tradicijas. Kartais mums patiems jie atrodo tokie įprasti, kad nebematome jų išskirtinumo. Tačiau atvykusiam žmogui būtent tai gali tapti įdomiausia patirtimi. Svarbu išmokti savo krašto savitumą ne tik išsaugoti, bet ir įdomiai bei autentiškai pristatyti“, – pažymi M. Sadauskaitė-Pocė.
Su vietos atstovais – apie smulkiojo verslo iššūkius
Vizito metu LKTA atstovai taip pat susitiko su Edipso miestelio meru. Susitikime kalbėta apie smulkiojo turizmo verslo iššūkius, vietos valdžios ir verslo bendradarbiavimą, tarptautinių ryšių stiprinimą bei galimybes keistis gerąja patirtimi.
Mažiesiems turizmo verslams itin svarbi aplinka, kurioje veikia ne tik atskira apgyvendinimo ar maitinimo įstaiga, bet visas vietos paslaugų tinklas. Turistui patraukli vietovė kuriama bendromis apgyvendinimo paslaugų teikėjų, ūkininkų, amatininkų, maisto gamintojų, bendruomenių ir savivaldos pastangomis.
„Kaimo turizmas nėra tik nakvynė sodyboje. Šiandien žmogus ieško patirties – nori paragauti vietos maisto, susipažinti su žmonėmis, išgirsti jų istorijas, išbandyti amatą ar tiesiog pabūti aplinkoje, kurios nerastų kitur. Todėl labai svarbus bendradarbiavimas. Kuo daugiau vietos žmonių įsitraukia, tuo įdomesnę ir stipresnę turizmo patirtį galime sukurti“, – sako LKTA prezidentė.
Patirtį parsivežti į Lietuvą
Tarptautinės konferencijos ir pažintiniai vizitai suteikia galimybę ne tik susipažinti su kitų Europos šalių sprendimais, bet ir pristatyti Lietuvos kaimo turizmo patirtį, užmegzti naujus kontaktus bei ieškoti bendrų sprendimų, aktualių smulkiesiems turizmo verslams ir vietos bendruomenėms.
M. Sadauskaitė-Pocė pabrėžia, kad vienas didžiausių tokių kelionių privalumų – kartu vykstanti ir patirtimi besidalijanti LKTA bendruomenė.
„O labiausiai džiaugiuosi mūsų LKTA bendruomene – smalsia, atvira, diskutuojančia ir visur ieškančia, ką gero galėtume parsivežti ir pritaikyti Lietuvoje. Tokiose kelionėse idėjos gimsta ne tik klausantis pranešimų. Jos atsiranda kalbantis tarpusavyje, diskutuojant, pamačius mažą šeimos verslą ar paprastą sprendimą ir pagalvojus – o kaip tai galėtų veikti pas mus?“ – mintimis dalijasi LKTA vadovė.
Pasak jos, svarbiausia užsienyje pamatytų modelių nekopijuoti, o ieškoti būdų, kaip gerosios patirties principus pritaikyti Lietuvos sąlygoms, išsaugant mūsų krašto autentiškumą.
Kaimo turizmas gali tapti ne tik poilsio paslauga, bet ir būdu išsaugoti bei aktualizuoti vietos tradicijas, kurti papildomas pajamas šeimų ūkiams ir smulkiesiems verslams, stiprinti bendruomenes bei paskatinti lankytoją atrasti Lietuvos regionus per jų žmones, maistą ir kultūrinį paveldą.