Lietuvoje lyčių lygybės klausimai žemės ūkio sektoriuje tampa vis aktualesni. Nors moterys aktyviai dalyvauja ūkių veikloje, jų indėlis vis dar dažnai lieka nepakankamai įvertintas – tiek ekonominiu, tiek komunikaciniu požiūriu.
Analizė rodo, kad problema yra ne pavienė, o sisteminė – ji apima visus šalies regionus ir yra glaudžiai susijusi su visuomenėje įsišaknijusiais stereotipais.
Moterų indėlis didelis, bet formaliai – mažiau matomas
Europos Komisijos duomenimis, tik apie 30 proc. ūkių vadovių yra moterys, nors jos sudaro reikšmingą darbo jėgos dalį. Tuo pat metu Lietuvoje moterys aktyviai dirba ūkiuose, tačiau dažniau lieka „nematomos“ – nėra registruojamos kaip ūkių vadovės ar sprendimų priėmėjos.
Šią tendenciją patvirtina ir Lietuvos tyrimai, rodantys, kad vis dar vyrauja stereotipas: „vyras – ūkininkas, moteris – pagalbininkė“.
Regionuose – skirtingos formos, ta pati problema
Nors situacija skirtinguose Lietuvos regionuose turi savitų bruožų, pagrindinė problema išlieka ta pati – moterų darbas dažnai nuvertinamas.
- Vidurio Lietuvoje (Kauno, Kėdainių, Panevėžio regionai)
dominuoja aiškus darbo pasiskirstymas – vyrai siejami su technika ir finansais, moterys – su administravimu ir kasdieniais darbais. - Šiaurės Lietuvoje (Biržai, Kupiškis, Radviliškis)
moterys aktyviai telkia bendruomenes, tačiau rečiau matomos kaip ūkių vadovės. - Vakarų Lietuvoje (Klaipėdos, Šilalės regionai)
moterys dažniau užsiima smulkiu verslu ir maisto gamyba, tačiau jų veikla dažnai lieka nepakankamai įvertinta. - Pietų Lietuvoje (Varėna, Šalčininkai, Alytus)
vyrauja smulkūs ūkiai, kuriuose moterys dirba kartu su šeima, bet turi ribotas galimybes naudotis technologijomis ar finansavimu.
Stereotipai formuoja realias galimybes
Tyrimai rodo, kad stereotipai daro tiesioginę įtaką moterų galimybėms:
- moterys rečiau valdo žemę ir finansinius išteklius,
- turi mažesnę prieigą prie inovacijų ir technologijų,
- dažniau dirba mažiau matomus ir mažiau apmokamus darbus.
Tai atsispindi ir bendroje statistikoje – Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba apie 13–14 proc. mažiau nei vyrai.
Problema – ir komunikacijoje
Svarbi problema išlieka ir viešojoje erdvėje. Analizė rodo, kad:
- žiniasklaidoje dažniau matomi vyrai kaip ūkininkai,
- moterys rečiau pristatomos kaip lyderės ar inovatorės.
Taip formuojamas stereotipas, kad „tikras ūkininkas“ yra vyras, nors realybė yra kur kas įvairesnė.
Jaunoji karta rodo pokyčio kryptį
Pozityvi tendencija – jaunieji ūkininkai vis dažniau kelia lyčių lygybės klausimus ir siekia keisti nusistovėjusį požiūrį. Jiems svarbu ne tik ekonominiai rezultatai, bet ir socialinis teisingumas bei lygios galimybės.
Sprendimai – nuo analizės iki komunikacijos pokyčių
Siekiant keisti situaciją, būtinos kompleksinės priemonės: stereotipų analizė ir duomenų rinkimas, komunikacijos gairių kūrimas žiniasklaidai, mokymai regionuose, viešinimo kampanijos, pristatančios realias moterų istorijas.
Ekspertai pabrėžia, kad tik nuosekliai keičiant požiūrį ir komunikaciją galima pasiekti realių pokyčių.
Lyčių lygybė – viso sektoriaus ateitis
Lyčių lygybė žemės ūkyje nėra tik socialinis klausimas – tai ir ekonominio efektyvumo, inovacijų bei regionų gyvybingumo pagrindas.
Kol moterų darbas išlieka „nematomas“, sektorius neišnaudoja viso savo potencialo. Todėl pokyčiai turi vykti ne tik ūkiuose, bet ir visuomenės požiūryje.
Kviečiame diskusijai
Lyčių lygybės klausimais diskutuosime gruodžio 19 d. 11 val. Žemės ūkio rūmų Didžiojoje salėje (K.Donelaičio g. 2, Kaunas).
Registracija į diskusiją el. paštu: zur@zur.lt