Europos Sąjungoje svarstomi 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pakeitimai gali reikšmingai paveikti ūkininkų pajamas. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto (AGRI) užsakymu atliktas tyrimas „2028-2034 m. daugiametė finansinė programa ir Bendroji žemės ūkio politika: naujoji BŽŪP struktūra ir galimas jos poveikis ES ūkių gyvybingumui“ rodo, kad galimas tiesioginių išmokų mažinimas ypač jautrus būtų Lietuvos ūkiams.
Pagal Europos Komisijos pasiūlymus, 2028–2034 m. žemės ūkiui būtų garantuojama apie 300 mlrd. eurų – maždaug 15 proc. mažiau nei pagal dabartinę BŽŪP. Nors valstybės narės galėtų skirti papildomų lėšų, būsimas paramos dydis vis labiau priklausytų nuo nacionalinių sprendimų.
Lietuvai – vienas didžiausių galimų pajamų sumažėjimų
Išsamiame tyrime pateikti skaičiavimai rodo, kad, tiesioginėms išmokoms sumažėjus 15 proc., Lietuvos ūkių grynoji pridėtinė vertė vidutiniškai sumažėtų 7,1 proc. Tai vienas didžiausių neigiamų rezultatų ES. Didesnis sumažėjimas apskaičiuotas tik Latvijoje (10,4 proc.), Suomijoje (9 proc.) ir Estijoje (7,6 proc.).
Tyrimo duomenimis, labiausiai pažeidžiami būtų mažesni ūkiai. Pagal nagrinėtą scenarijų jų pajamų rodiklis sumažėtų 5-7 proc., o didžiausių ūkių – mažiau nei 2 proc.
Siūlomos naujos tiesioginių išmokų ribos
Nuo 2028 m. siūloma dabartinę bazinę pajamų paramą pakeisti mažėjančia su plotu susieta pajamų parama (DABIS). Numatyta, kad vidutinė šios paramos išmoka valstybėje narėje galėtų siekti 130‑240 eurų už tinkamą finansuoti hektarą.
Didesnėms nei 20 tūkst. eurų išmokų sumoms būtų taikomas laipsniškas mažinimas, o vienam paramos gavėjui nustatyta 100 tūkst. eurų riba.
Vis dėlto tyrimas rodo, kad 2022 m. apie 92 proc. ES paramos gavėjų gavo mažiau nei 20 tūkst. eurų atsietųjų tiesioginių išmokų. Todėl siūlomi ribojimai tiesiogiai paveiktų palyginti nedidelę ūkininkų dalį, jeigu išmokų pasiskirstymas išliktų panašus.
Didžioji paramos dalis tenka stambesniems ūkiams
Tyrime atkreipiamas dėmesys ir į netolygų paramos paskirstymą. Didesnio ekonominio dydžio ūkiai, sudarantys 19,4 proc. analizuotų ES ūkių, gauna 57,9 proc. tiesioginių išmokų. Tuo tarpu mažesni ūkiai, sudarantys 52,1 proc., gauna tik 14,5 proc. išmokų.
Nors stambesni ūkiai gauna didesnes paramos sumas, mažesniems ūkiams tiesioginės išmokos dažnai sudaro gerokai didesnę pajamų dalį.
Vis daugiau lems Lietuvos sprendimai
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad būsima BŽŪP suteiktų valstybėms daugiau laisvės paskirstyti žemės ūkiui skirtas lėšas. Tačiau kartu kyla rizika, kad skirtingose ES šalyse ūkininkams bus sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos.
Lietuvos ūkininkams svarbiausia tai, kad būsimas paramos lygis priklausys ne tik nuo ES biudžeto, bet ir nuo Lietuvos pasirinkimų finansuojant žemės ūkį.
Svarbu: tyrime pateikti pajamų mažėjimo skaičiavimai yra hipotetinio 15 proc. tiesioginių išmokų sumažinimo scenarijaus rezultatai, o ne patvirtinta būsimų išmokų mažinimo prognozė. 2028‑2034 m. BŽŪP taisyklės dar nėra galutinai patvirtintos.