Šilalės kultūros centre gegužės 15 d. vykusi konferencija „Nederlingų žemių ūkininkų ir šeimos ūkių išlikimo iššūkiai naujame ES finansiniame laikotarpyje“ tapo svarbia diskusijų erdve apie Lietuvos kaimo ateitį, regionų gyvybingumą, šeimos ūkių konkurencingumą bei naujojo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio iššūkius. Konferencija skirta Lietuvos žemės ūkio rūmų 100-mečiui paminėti.
Konferenciją inicijavo Šilalės rajono savivaldybė ir aktyvios Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narės – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga bei Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“. Į renginį susirinko ūkininkai, jaunieji ūkininkai, savivaldos, Seimo nariai, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros, mokslo institucijų, verslo organizacijų bei regionų bendruomenių atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių.
Konferencijos dalyvius sveikino Šilalės rajono savivaldybės vicemerė Jolanta Skrodenienė, pasidžiaugusi darbščiais krašto žmonėmis bei aktyvia ūkininkų bendruomene, ypač dideliu gyvulininkystės ūkių skaičiumi rajone.
A. Pabedinskienė: regionų gyvybingumas prasideda nuo žmonių
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad ši konferencija yra svarbi ne tik ūkininkams, bet ir visai Lietuvos regioninei politikai.
„Šiandien labai svarbu girdėti regionuose gyvenančius žmones ir kalbėti apie realius iššūkius, su kuriais susiduria nederlingų žemių ūkininkai, šeimos ūkiai bei jauni žmonės, norintys kurtis ir išlikti kaime. Regionų gyvybingumas, darbo vietos, jaunųjų ūkininkų perspektyvos ir šeimos ūkių išlikimas yra tiesiogiai susiję su valstybės ateitimi“, – pažymėjo A. Pabedinskienė.
ŽŪR pirmininkė pasidžiaugė aktyviu ŽŪR narių organizacijų darbu bei savivaldos bendradarbiavimu sprendžiant regionų problemas. Ji akcentavo, kad Šilalės rajono savivaldybė yra viena iš tų savivaldybių, kurios girdi kaimo žmonių problemas ir ieško sprendimų drauge su bendruomene.
ŽŪR padėkos – žmonėms, stiprinantiems Lietuvos kaimą
Konferencijos metu ŽŪR pirmininkė A.Pabedinskienė padėkojo žmonėms, kurie savo darbu prisideda prie Lietuvos kaimo stiprinimo bei ūkininkų bendruomenių telkimo.
Už nuoširdų bendradarbiavimą, supratingumą ir ŽŪR veiklos palaikymą padėka perduota Šilalės rajono savivaldybės merui Tadui Bartkui.
Padėkos žodžiai taip pat skirti Šilalės rajono savivaldybės Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėjai Virginijai Bukauskienei už profesionalumą, atsidavimą darbui bei nuoširdų bendravimą su kaimo žmonėmis.
Už ilgametį nuoširdų darbą, rūpestingumą ir nuolatinę pagalbą ūkininkams padėkota ŽŪR konsultantei Birutei Dromantienei.
„Labai svarbu matyti žmones, kurie kasdien dirba regionuose, sprendžia problemas ir padeda ūkininkams. Stiprus kaimas prasideda nuo bendruomeniškumo, atsakingų žmonių ir bendradarbiavimo“, – sakė A. Pabedinskienė.
Dr. A. Svitojus: būtina kalbėti apie realias problemas
Konferencijos moderatorius, ŽŪR Garbės pirmininkas Arūnas Svitojus akcentavo, kad naujas ES finansinis laikotarpis lems Lietuvos žemės ūkio kryptį ateinantiems metams.
„Šiandienos diskusija vyksta labai svarbiu metu. Naujas Europos Sąjungos finansinis laikotarpis lems, kokia kryptimi judės Lietuvos žemės ūkis, kaip bus remiami šeimos ūkiai, kaip bus vertinamos nederlingų žemių problemos ir ar regionuose išliks realios galimybės ūkininkauti“, – sakė dr. A. Svitojus.
Pasak jo, būtina kalbėti ne bendromis frazėmis, o konkrečiai apie paramos prieinamumą, administracinę naštą, dirvožemio būklę, jaunųjų ūkininkų ateitį ir regionų gyvybingumą.
Dr. A. Svitojus taip pat iškėlė paramos koncentracijos klausimą. „Šiandien turime kalbėti apie tai, ar parama pasiekia tuos ūkius, kuriems jos labiausiai reikia, ar ji prisideda prie regionų gyvybingumo, ar priešingai – didina atotrūkį tarp skirtingų ūkių grupių“, – pažymėjo dr. A. Svitojus.
Nederlingų žemių problematika – ne tik agronominis klausimas
Konferencijoje pranešimą skaičiusi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo vadovė dr. Danutė Karčauskienė pabrėžė, kad nederlingų žemių regionuose ūkininkavimo sąlygos ženkliai skiriasi nuo palankesnių Lietuvos vietovių.
Diskusijose akcentuota, kad valstybės politika turi matyti ne tik deklaruojamus hektarus, bet ir realias gamtines sąlygas, dirvožemio kokybę, ūkių pajamas, investicines galimybes bei ilgalaikį regionų gyvybingumą.
Taip pat pažymėta, kad dirvožemio našumo klausimai ir racionalus žemės naudojimas šiandien tampa ne tik agronominiu, bet ir strateginiu valstybės klausimu.
Konferencijoje – Seimo, ŽŪM ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovų dėmesys regionų problemoms
Konferencijoje dalyvavo ir diskusijose aktyviai įsitraukė Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis kartu su Žemės ūkio ministerijos komanda, Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovas Vytautas Jucius bei Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas, Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys Tadas Sadauskis.
Renginyje taip pat dalyvavo Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius, Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė, Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšištof Dokudovič bei Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus.
Diskusijose daug dėmesio skirta naujojo ES finansinio laikotarpio prioritetams, paramos prieinamumui smulkiems ir vidutiniams ūkiams, administracinės naštos mažinimui bei būtinybei užtikrinti didesnį dėmesį nederlingų žemių regionams.
Ūkininkai viceministrui R. Krugeliui kėlė klausimus dėl paramos koncentracijos rizikų, nenašių žemių vertinimo kriterijų peržiūros, žemės konsolidacijos projektų atnaujinimo bei proporcingesnių kontrolės priemonių taikymo žemės ūkyje. Taip pat diskutuota apie būtinybę mažinti perteklinę administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas šeimos ūkių bei jaunųjų ūkininkų veiklai.
Šeimos ūkiai – regionų ekonomikos pagrindas
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė konferencijoje kalbėjo apie smulkaus verslo ir šeimos ūkių bendradarbiavimo galimybes regionuose.
Pasak jos, ūkininkai yra neatsiejama smulkaus ir vidutinio verslo dalis – jie kuria darbo vietas, palaiko vietos ekonomiką, naudojasi vietos paslaugomis ir prisideda prie regionų socialinio gyvybingumo.
Diskusijoje „Vakarų Lietuvos regiono potencialas: kaip išsaugoti gyvybingą kaimą, darbo vietas ir šeimos ūkius?“ buvo kalbama apie būtinybę išlaikyti darbo vietas regionuose, stiprinti šeimos ūkius ir sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms kurtis kaime.
Konferencijos dalyviai akcentavo, kad tai nėra vien žemės ūkio klausimas – tai regioninės politikos, socialinės sanglaudos ir valstybės ilgalaikio atsparumo klausimas.
Ūkininkai kelia klausimus dėl paramos ir administracinės naštos
Po diskusijų Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius pristatė aktualiausius 2026 m. pokyčius paramos administravimo srityje.
Ūkininkai aktyviai kėlė klausimus dėl paramos prieinamumo smulkiems ir vidutiniams ūkiams, administracinės naštos mažinimo, žemės konsolidacijos projektų, nenašių žemių vertinimo kriterijų bei perteklinės kontrolės priemonių.
Taip pat diskutuota apie tręšimo planų praktinę naudą, proporcingą kontrolės sistemą bei būtinybę supaprastinti paramos administravimo procesus mažesniems ūkiams.
V. Buivydas: būtini aiškūs sprendimai šeimos ūkiams ir jauniesiems ūkininkams
Diskusijoje apie smulkių ir vidutinių ūkių padėtį dalyvavęs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pristatė konferencijos rezoliuciją, kuri vienbalsiai buvo patvirtinta konferencijos dalyvių.
Rezoliucija bus įteikta Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui, Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovams.
„Šiandien išgirdome daug svarbių minčių apie nederlingų žemių ūkių padėtį, šeimos ūkių konkurencingumą, administracinę naštą, paramos prieinamumą, mokslo vaidmenį ir regionų ateitį. Rezoliucijoje apibendrinome pagrindinius siūlymus, kuriuos būtina perduoti žemės ūkio politikos formuotojams“, – sakė V. Buivydas.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad nederlingų žemių regionų ateitis yra tiesiogiai susijusi su Lietuvos regionų gyvybingumu, socialiniu stabilumu, maisto gamybos ateitimi ir jaunų žmonių galimybėmis likti bei dirbti kaime.
