Kaip avių ūkį papildyti glampingu ir renginiais, vietos vyną paversti viso regiono turistine patirtimi, o apgyvendinimą susieti su gastronomija ir sveikatinimu? Tokių praktinių sprendimų Lietuvos kaimo turizmo atstovai ieškojo Švedijos Skonės (Skåne) regione, kur spalio 20–22 d. vyko pirmasis gyvas tarptautinio projekto „Rural Wellbeing“ partnerių susitikimas.
Susitikime dalyvavę projekto partneriai iš Lietuvos, Švedijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos ne tik aptarė būsimus darbus, bet ir lankė vietos kaimo verslus, analizavo jų veiklos modelius bei tai, kaip kaimo vietovėse turimi ištekliai gali būti paverčiami patraukliais ir ekonomiškai tvariais turizmo pasiūlymais.
Lietuvai projekte atstovaujanti Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) Švedijoje ypatingą dėmesį skyrė praktiniams pavyzdžiams, kuriuos būtų galima pritaikyti ir mūsų šalies kaimo turizmo sektoriuje.
Vienas ūkis – kelios tarpusavyje papildančios veiklos
Vienas aplankytų objektų – Nedraby Gård ūkis, kuriame derinamas avių auginimas, ūkio parduotuvė, glampingas ir renginių organizavimas.
Šis verslo modelis parodė, kad tradicinė žemės ūkio veikla gali būti pagrindas papildomoms paslaugoms kurti. Užuot lankytojui pasiūlius tik vieną paslaugą, sukuriama visa patirtis – nuo pažinties su ūkiu ir jo produktais iki nakvynės bei renginių.
Toks veiklų derinimas kartu leidžia diversifikuoti pajamas ir didinti kaimo verslo ekonominį atsparumą.
Vietos produktas gali tapti priežastimi aplankyti visą regioną
Kitas projekto dalyvių aplankytas objektas – Skepparps Vingård vynuogynas.
Vyno gamyba čia derinama su degustacijomis, apsilankymais vynuogyne, ūkio parduotuve ir kasmetiniu vyno festivaliu. Taip vietoje pagamintas produktas tampa ne tik preke, bet ir turistinės patirties pagrindu.
Lankytojai atvyksta ne vien nusipirkti produkto – jie susipažįsta su jo gamybos vieta, dalyvauja degustacijose ir renginiuose, o kartu daugiau laiko praleidžia pačiame regione.
Svetingumas – ne viena paslauga, o jų visuma
Dar vienas praktinis pavyzdys – Brösarps Gästgifveri & SPA, kuriame tradicinis svetingumas sujungiamas su apgyvendinimu, vietos gastronomija ir SPA paslaugomis.
Švedijoje matyti pavyzdžiai atskleidžia bendrą tendenciją – šiuolaikiniame kaimo turizme vis didesnę vertę kuria ne viena atskira paslauga, o skirtingų veiklų ir vietos išteklių sujungimas į vientisą lankytojo patirtį.
M. Sadauskaitė-Pocė: Lietuvoje turime išteklius, dabar svarbu išmokti juos sujungti
LKTA prezidentės Monikos Sadauskaitės-Pocės teigimu, Lietuvos kaimo vietovės turi daugybę išteklių, kurių pagrindu galima kurti konkurencingus ir išskirtinius turizmo produktus.
„Lietuvoje turime miškus ir gamtos takus, stiprias pirčių tradicijas, vietos maistą, ūkius, amatus ir turtingą kultūrinį paveldą. Tačiau šiandien jau nepakanka turėti vien gražią vietą ar pasiūlyti vieną paslaugą. Švedijoje matėme, kaip skirtingos veiklos sujungiamos į vientisą patirtį, dėl kurios žmogus nori atvykti, pasilikti ilgiau ir sugrįžti. Būtent čia matau didelį potencialą ir Lietuvos kaimo turizmo verslams – iš to, ką jau turime, kurti didesnę pridėtinę vertę“, – sako LKTA prezidentė Monika Sadauskaitė-Pocė.
Galimybė kaimo verslams kurti papildomus pajamų šaltinius
Švedijos patirtis aktuali ne tik tradiciniams kaimo turizmo paslaugų teikėjams. Tokį modelį gali taikyti ir ūkininkai, amatininkai, vietos maisto gamintojai bei kiti kaimo verslai.
Ūkis gali pasiūlyti edukacijas ir degustacijas, vietos maisto gamintojas – pažintį su gamybos procesu, apgyvendinimo paslaugų teikėjas – bendradarbiauti su aplinkiniais ūkiais, amatininkais ar pirties paslaugų teikėjais.
Taip vienoje teritorijoje veikiančios skirtingos veiklos gali papildyti viena kitą, o lankytojo išlaidos pasiskirstyti tarp kelių vietos verslų.
Tai svarbu ir kaimo vietovių gyvybingumui – turizmo kuriama ekonominė vertė lieka regione, stiprina vietos verslus ir gali prisidėti prie naujų darbo vietų bei paslaugų kūrimo.
„Rural Wellbeing“ – bendrų sprendimų paieška
Pirmasis gyvas „Rural Wellbeing“ partnerių susitikimas tapo proga užmegzti glaudesnius ryšius tarp Lietuvos, Švedijos, Estijos, Lenkijos ir Latvijos organizacijų bei pradėti bendrą praktinį darbą.
Projekto metu partneriai sieks ieškoti būdų, kaip kaimo vietovių gamtinius, kultūrinius ir žemės ūkio išteklius paversti tvariais turizmo pasiūlymais.
Lietuvos kaimo turizmo sektoriui tokie tarptautiniai projektai suteikia galimybę ne tik perimti kitų šalių patirtį, bet ir naujai įvertinti jau turimus išteklius.
Švedijos pavyzdžiai rodo, kad kaimo turizmo konkurencingumas nebūtinai priklauso nuo didelių investicijų ar visiškai naujų objektų kūrimo. Didelė vertė gali atsirasti sumaniai sujungus tai, kas kaime jau yra – žemės ūkį, vietos produktus, gamtą, tradicijas, gastronomiją ir svetingumą.