Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen patvirtino, kad rengiant 2028–2034 m. Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą siekiama išlaikyti dabartinio lygio finansavimą žemės ūkiui ir sanglaudos politikai. Kartu numatoma stiprinti ES finansines priemones, skirtas reaguoti į krizes, įskaitant žemės ūkio rezervą.
Apie tai EK pirmininkė kalbėjo 2026 m. spalio 6 d. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre, kurioje buvo aptariamas pasirengimas spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui ir svarbiausi Europos Sąjungos prioritetai.
U. von der Leyen pabrėžė, kad apsirūpinimas maistu ir sanglauda išlieka esminiais ES politikos prioritetais, kurių svarba nekelia abejonių.
Žemės ūkio finansavimas išlieka vienu svarbiausių ES prioritetų
Europos Komisijos pirmininkė akcentavo, kad būsimasis ES biudžetas turės atliepti vis daugiau iššūkių – nuo gynybos ir saugumo iki energetikos, konkurencingumo, inovacijų ir krizių valdymo.
Tačiau, nepaisant augančio finansavimo poreikio naujoms sritims, Europos Komisija siūlo išsaugoti dabartinį finansinės paramos žemės ūkiui ir sanglaudai lygį.
„Pasiūlėme daugiametę finansinę programą, kurioje išlaikomas dabartinis finansinės paramos žemės ūkiui ir sanglaudai lygis“, – Europos Parlamente sakė U. von der Leyen.
Šis pareiškimas svarbus vykstant diskusijoms dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2027 metų. Žemės ūkio sektoriui aktualus ne tik bendras numatomas finansavimo dydis, bet ir tai, kokiomis sąlygomis parama pasieks ūkininkus, kaip bus finansuojamos investicijos ir kaimo plėtra bei kokios galimybės bus numatytos reaguoti į nenumatytas krizes.
Numatoma stiprinti žemės ūkio krizių valdymo priemones
Atskiras dėmesys EK pirmininkės kalboje skirtas krizių valdymui.
U. von der Leyen pažymėjo, kad pastarųjų metų įvykiai parodė, kaip greitai gali išaugti finansinės paramos poreikis susidūrus su nenumatytais sukrėtimais.
Pasak jos, šiuo metu žemės ūkio rezervo lėšos yra išnaudotos. Panaši padėtis susiklostė ir su finansinėmis priemonėmis, skirtomis reaguoti į gaivalines nelaimes.
Todėl Europos Komisija siūlo didinti finansavimą krizių valdymui, kad ES galėtų greičiau ir veiksmingiau padėti nuo rinkos sutrikimų bei kitų nepalankių aplinkybių nukentėjusiems sektoriams.
Žemės ūkiui tai ypač aktualu dėl klimato kaitos, ekstremalių meteorologinių reiškinių, geopolitinio nestabilumo, prekybos sutrikimų ir gamybos sąnaudų svyravimų.
Būsimam žemės ūkio krizių rezervui – 6,3 mlrd. eurų
Europos Komisijos pateiktame BŽŪP po 2027 m. pasiūlyme numatyta nauja žemės ūkio krizių valdymo priemonė – vadinamasis Vienybės apsaugos mechanizmas (angl. Unity Safety Net).
Jam 2028–2034 m. laikotarpiu siūloma skirti 6,3 mlrd. eurų. Europos Komisijos duomenimis, tai būtų maždaug dvigubai daugiau, nei numatyta dabartiniam žemės ūkio rezervui.
Šios lėšos būtų skirtos padėti ES ūkininkams susidūrus su žemės ūkio rinkų sutrikimais, prekybos sukrėtimais ir kitomis krizėmis.
Komisijos pasiūlyme taip pat numatyta ne mažiau kaip 300 mlrd. eurų apsaugoto finansavimo ūkininkų pajamų ir krizių valdymo priemonėms. Iš šios sumos 293,7 mlrd. eurų būtų skirta pajamų paramai, o 6,3 mlrd. eurų – minėtam krizių valdymo mechanizmui.
Kitos žemės ūkiui ir kaimo vietovėms aktualios priemonės galėtų būti finansuojamos per nacionalinius ir regioninius partnerystės planus.
Svarbu ne tik finansavimo dydis, bet ir jo prieinamumas
Nors Europos Komisija deklaruoja siekį išlaikyti dabartinį žemės ūkio finansavimo lygį, diskusijos dėl būsimos BŽŪP struktūros ir lėšų paskirstymo tebevyksta.
Pagal pateiktą pasiūlymą numatoma keisti dabartinę dviejų BŽŪP ramsčių sistemą, žemės ūkio finansavimą labiau integruojant į nacionalinius ir regioninius partnerystės planus.
Europos Komisija teigia, kad tokia sistema suteiktų valstybėms narėms daugiau lankstumo, leistų paprasčiau administruoti paramą ir geriau atsižvelgti į skirtingus nacionalinius poreikius.
Vis dėlto ūkininkams svarbu, kad didesnis lankstumas nesumažintų paramos prognozuojamumo, o finansavimo priemonės išliktų aiškios ir prieinamos.
Taip pat svarbu atskirti bendrą politinį įsipareigojimą išlaikyti finansavimą nuo konkrečių BŽŪP biudžeto asignavimų. Galutinis finansavimo dydis, jo struktūra ir paskirstymo sąlygos priklausys nuo tolesnių derybų dėl 2028–2034 m. ES biudžeto.
Europos Komisija perspėja dėl didelio biudžeto mažinimo
Kalbėdama Europos Parlamente U. von der Leyen taip pat atkreipė dėmesį į sudėtingą valstybių narių finansinę padėtį ir perspėjo dėl siūlymų reikšmingai mažinti būsimą ES biudžetą.
Pasak EK pirmininkės, dideli sumažinimai galėtų paveikti svarbiausias bendras Europos Sąjungos politikos kryptis.
Komisija siūlo beveik 2 trln. eurų siekiantį 2028–2034 m. biudžetą, kuris vidutiniškai sudarytų apie 1,26 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų.
U. von der Leyen pabrėžė, kad siekiant išlaikyti ambicingus ES tikslus būtina užtikrinti ir pakankamas biudžeto pajamas. Tam Europos Komisija yra pasiūliusi naujų ES nuosavų išteklių paketą.
Ką tai reiškia Lietuvos žemdirbiams?
Diskusijos dėl būsimo ES biudžeto tiesiogiai susijusios su Lietuvos žemės ūkio perspektyvomis.
Nuo priimtų sprendimų priklausys tiesioginių išmokų, investicinės paramos, kaimo plėtros, jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, aplinkosaugos priemonių ir krizių valdymo finansavimas po 2027 metų.
Lietuvos ūkininkams ypač svarbu, kad būsimoji BŽŪP užtikrintų stabilias pajamas, sudarytų sąlygas investuoti į ūkių modernizavimą, padėtų valdyti didėjančias gamybos sąnaudas ir stiprintų žemės ūkio atsparumą ekonominiams bei klimato iššūkiams.
Ne mažiau aktualu, kad finansavimo sistema būtų paprasta, suprantama ir nesukurtų papildomos administracinės naštos.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR), būdami Copa ir Cogeca nariais, dalyvauja Europos lygmens žemės ūkio politikos diskusijose, kuriose svarstoma būsimos BŽŪP struktūra, finansavimas ir ūkininkų konkurencingumo užtikrinimas.
Europos Komisijos pirmininkės patvirtintas siekis išlaikyti dabartinio lygio finansinę paramą žemės ūkiui yra svarbus signalas, tačiau galutinis rezultatas priklausys nuo ES institucijų ir valstybių narių derybų.
Svarbiausia, kad politiniai įsipareigojimai virstų konkrečiomis, pakankamai finansuojamomis ir ūkininkams praktiškai prieinamomis paramos priemonėmis.