Praėjusią naktį ES žemės ūkio ministrai, vadovaujami Tarybai pirmininkaujančios Airijos, pasiekė dalinį susitarimą dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. Copa ir Cogeca pripažįsta pažangą sprendžiant kelis ginčytinus techninius klausimus, tačiau įspėja, kad esminiai klausimai dėl Europos žemės ūkio ateities lieka neatsakyti. Susitarimas dėl BŽŪP, neturint aiškumo dėl jos finansavimo, bendro pobūdžio ir įgyvendinimo, negali suteikti tikrumo, kurio taip skubiai reikia Europos ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams. Šią politinę ir procedūrinę aklavietę buvo galima numatyti; ją daugiausia lėmė Europos Komisijos pasirinktas požiūris.
Copa ir Cogeca pripažįsta Tarybai pirmininkaujančios Airijos pastangas ir patobulinimus, pasiektus lyginant su pradiniais Europos Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP. Ypač palankiai vertinama pažanga tikslinant reikalavimus atitinkančių hektarų ir aktyvių ūkininkų apibrėžtis, diferencijuojant su plotu susietą pajamų paramą ir tobulinant nuostatas dėl į pensiją išėjusių ūkininkų.
Vis dėlto išlieka reikšmingų trūkumų. Didelį susirūpinimą tebekelia nuostatos dėl ūkininkų valdomos žemės patikrų, ūkių valdymo reikalavimai, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principo taikymą, ir susijusi kontrolės bei sankcijų sistema. Taip pat būtina aiškiai pripažinti žemės ūkio kooperatyvus teikiant investicinę paramą ir pašalinti rizikos valdymo trūkumus. Kaip supaprastinimas pristatoma reforma negali lemti didesnio sudėtingumo, papildomų patikrų ir didesnio netikrumo ūkininkams.
Tačiau, Copa ir Cogeca vertinimu, vakar esminiai klausimai liko neišspręsti. Vis dar trūksta trijų būtinų garantijų: išsaugoti iš tiesų bendrą BŽŪP; užtikrinti pakankamą, tik jai skirtą biudžetą, išlaikant dabartinę jo vertę, pakoreguotą pagal infliaciją; ir garantuoti lėšas, kurias Europos Komisijos pirmininkė pažadėjo dviejuose laiškuose – 10 proc. kaimo vietovėms numatytą finansavimą ir su laikotarpio vidurio peržiūra susijusias lėšas, kurios turėtų būti rezervuotos ir užtikrintos sektoriui.
Visur, išskyrus Briuselį, tokia padėtis būtų laikoma visiškai absurdiška. Tačiau vakar žemės ūkio ministrai susitarė dėl politikos taisyklių nežinodami, kokių finansinių išteklių bus skirta jai įgyvendinti. Šis netikrumas atskleidžia Europos Komisijos sprendimo įtraukti BŽŪP į platesnę finansinę sistemą pasekmes: mažėja jos matomumas ir nuspėjamumas, o dabartinis biudžeto scenarijus rodo, kad daugumoje ES valstybių narių finansavimas mažėtų daugiau kaip 20 proc.
Spalio 15 d. priėmus Stokholmo deklaraciją, Copa ir Cogeca nariai išlieka visiškai susitelkę. Europos žemės ūkiui artėjant prie galbūt istorinio lūžio ir esant dabartinei geopolitinei padėčiai, negalime sau leisti dar ir tokios didžiulės reguliavimo bei politinės rizikos.
Europos Parlamentui rengiant savo poziciją, jo nariams dabar tenka itin svarbi atsakomybė pašalinti Komisijos pasiūlymų trūkumus. Trišalėse derybose būtina pasiekti esminių pataisų, o ne vien kosmetinių pakeitimų. Ūkininkams ir žemės ūkio kooperatyvams reikia daugiau nei reguliavimo sistemos – jiems reikia išteklių, nuspėjamumo ir pasitikėjimo, kad galėtų toliau gaminti, investuoti ir išlikti konkurencingi.