Karolis Reisonas – vienas ryškiausių tarpukario architektų, kurio darbai iki šiol formuoja Lietuvos architektūrinį veidą. Jis gimė 1894 m. balandžio 26 d. Pabažėje (Latvija), o mirė 1981 m. liepos 17 d. Adelaidėje (Australija).
2026 metais minimos 132-osios architekto gimimo metinės, primenančios jo reikšmingą indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą ir modernios architektūros raidą.
Žemės ūkio rūmai – architektūros ir valstybingumo simbolis
Vienas svarbiausių Karolio Reisono darbų Lietuvoje – Lietuvos žemės ūkio rūmai pastatas Kaune. Tai ne tik administracinis statinys, bet ir simbolinė erdvė, liudijanti žemdirbių savivaldos stiprėjimą bei valstybės dėmesį žemės ūkiui.
K. Reisonas, projektuodamas Rūmus, derino modernizmo principus su reprezentatyvumu – pastatas pasižymi aiškia struktūra, funkcionalumu ir solidžia estetika. Šis architektūrinis sprendimas atspindi to meto siekį kurti modernią, europietišką valstybę.
Gyvas paveldas šiandien
Praėjus beveik šimtmečiui, Žemės ūkio rūmai išlieka gyva institucija ir architektūros paveldo objektu. Kasmet čia lankosi ekskursijos – studentai, moksleiviai, užsienio delegacijos ir žemdirbių bendruomenės nariai.
Lankytojai ne tik susipažįsta su pastato istorija, bet ir vis iš naujo atranda jo erdves, architektūrinius sprendimus bei šiuolaikiškai pritaikytas funkcijas. Taip Karolio Reisono kūrinys išlieka aktualus ir šiandien – kaip vieta, kur susitinka istorija, architektūra ir šiuolaikinis gyvenimas.
Architektas, palikęs pėdsaką
Karolio Reisono darbai yra svarbi Lietuvos kultūros ir architektūros paveldo dalis. Jo suprojektuoti pastatai liudija ne tik profesinį meistriškumą, bet ir gebėjimą architektūroje įkūnyti valstybės idėją.
Žemės ūkio rūmai – vienas ryškiausių šio palikimo pavyzdžių, iki šiol atliekantis savo funkciją ir išliekantis reikšmingu Lietuvos žemdirbių bendruomenės simboliu.
***
Reisonas Karolis (latviškai Kārlis Reisons) 1894 04 26 Pabažė (Latvija) 1981 07 17 Adelaidė, Lietuvos ir Australijos inžinierius, architektas. 1920 baigė Imperatoriaus Nikolajaus I civilinių inžinierių institutą Sankt Peterburge. 1922–30 Šiaulių, 1930–38 Kauno, 1940–44 Panevėžio miesto inžinierius ir Statybos skyriaus vedėjas. 1927 įkūrė Šiaulių amatų mokyklą, 1928–30 jos vedėjas. 1930–38 ir Žemės ūkio rūmų Kaune Statybos skyriaus vedėjas. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1949 gyveno Australijoje, dirbo architektu.
Architektūrinis palikimas
K. Reisonas – vienas kūrybingiausių ir produktyviausių tarpukariu Lietuvoje dirbusių architektų. Sunku suskaičiuoti visus jo suprojektuotus architektūros objektus. Vieni žymesnių:
Kaune:
- Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai (su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Krisčiukaičiu);
- Kauno kunigų seminarijos rektorato pastatas;
- Žemės ūkio rūmai;
- Prisikėlimo bažnyčia;
- Žemės banko rūmai;
- „Pieno centro“ pastatas (su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu) ir kt.
Šiauliuose:
- Venclauskių namai, Vytauto g. 89;
- Nepriklausomybės paminklas;
- S. Pociaus namas Vilniaus g. 134;
- V. Vaitkaus namas su kino teatru Vilniaus g. 132;
- Dramos teatras Tilžės g. 155 (su Stasiu Kudoku);
- G. Bagdonavičiaus namas Aušros al. 84;
- Muziejaus-bibliotekos rūmų projektas ir kt.
Kitur:
- Tauragės ligoninė;
- Pasvalio komercinė mokykla;
- Jurbarko tuberkuliozės ligoninė;
- „Maisto“ bendrovės šaldytuvai ir „Lietūkio“ sandėliai Klaipėdoje.