2026 m. lapkričio 6 d. išsiųstame oficialiame kreipimesi Žemės ūkio rūmai išreiškė nepritarimą kailinės žvėrininkystės veiklos draudimui ir paragino atsakingas valstybės institucijas įvertinti ne tik gyvūnų gerovės, bet ir ekonominius, teisinius bei socialinius šio sprendimo aspektus.
ŽŪR nuomone, nacionalinio draudimo turėtų būti atsisakyta, pirmiausia sulaukiant Europos Sąjungos sprendimo dėl tolesnio kailinės žvėrininkystės reguliavimo. Bendras ES lygmens sprendimas, kaip pažymima kreipimesi, padėtų išvengti skirtingų konkurencinių sąlygų vidaus rinkoje ir sudarytų galimybes įvertinti europinio finansavimo priemones galimoms veiklos nutraukimo pasekmėms kompensuoti.
ŽŪR: sektorius demonstruoja ekonominį gyvybingumą
Kreipimesi pateikiami Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos duomenys, kurie, ŽŪR vertinimu, rodo reikšmingą kailinės žvėrininkystės sektoriaus ekonominį aktyvumą ir konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
2026 m. sausio–spalio mėnesių sektoriaus rodikliai, ŽŪR kreipimosi duomenimis:
- Apie 60 mln. eurų – sektoriaus apyvarta.
- Apie 900 tūkst. – parduotų kailių skaičius.
- Apie 20 proc. – tiek Lietuvos augintojų produkcijos pardavimo kainos aukcionuose buvo didesnės nei kitų šalių augintojų parduodamos produkcijos kainos.
ŽŪR teigimu, šie rodikliai patvirtina, kad sektorius išlieka ekonomiškai aktyvus, sugeba konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir kuria pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai.
Kreipimesi atkreipiamas dėmesys, kad draudimas reikštų ne tik teisėtai vykdomos ūkinės veiklos nutraukimą, bet ir darbo vietų praradimą, investicijų nuvertėjimą bei ekonominės veiklos, prisidedančios prie šalies ūkio ir valstybės biudžeto pajamų, atsisakymą.
Teisingas kompensavimas – vienas svarbiausių klausimų
Žemės ūkio rūmai pabrėžia, kad jeigu nacionalinio draudimo vis dėlto nebūtų atsisakyta, valstybė privalėtų užtikrinti teisingą ir realius veiklos nutraukimo nuostolius atitinkantį kompensavimą.
Šis klausimas aktualus ne tik dėl prarandamų būsimų pajamų, bet ir dėl į ūkių infrastruktūrą, technologijas, pastatus bei kitą turtą investuotų lėšų.
Kailinių žvėrelių augintojai jau anksčiau viešai kėlė klausimą dėl kompensacijų dydžio ir jų atitikties patiriamiems nuostoliams.
2025 m. sausį Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija paskelbė, kad 48 ūkiai kreipėsi į teismą, prašydami atlyginti 113 mln. eurų žalą, kurią, jų vertinimu, sukeltų veiklos draudimas.
Šis ginčas atskleidžia, kad draudimo įgyvendinimas susijęs su sudėtingais turto vertinimo, investicijų apsaugos ir valstybės atsakomybės klausimais.
Konstitucinis Teismas nustatė kompensavimo tvarkos trūkumų
Kailinės žvėrininkystės draudimo klausimas jau buvo nagrinėtas ir Konstituciniame Teisme.
2025 m. kovo 19 d. Konstitucinis Teismas pripažino, kad pats kailinių žvėrelių auginimo veiklos draudimas neprieštarauja Konstitucijai. Tačiau kartu nustatė, kad tam tikros kompensavimo tvarkos nuostatos neatitinka Konstitucijos.
Probleminėmis pripažintos nuostatos, pagal kurias ūkio subjektai negalėjo gauti kompensacijų už veiklos nutraukimą, jeigu nebuvo visiškai grąžinę lengvatinių paskolų, nors jų grąžinimo terminai galėjo sueiti jau po draudimo įsigaliojimo.
Tai patvirtina, kad net ir esant teisiniam pagrindui riboti tam tikrą ūkinę veiklą, kompensavimo mechanizmas turi atitikti konstitucinius teisinės valstybės, lygiateisiškumo ir ūkinės veiklos apsaugos principus.
Nacionalinis draudimas ir Europos Sąjungos konkurencinės sąlygos
ŽŪR kreipimesi keliamas ir bendros Europos Sąjungos rinkos klausimas.
Žemės ūkio rūmų vertinimu, atskirose valstybėse narėse taikomi skirtingi kailinės žvėrininkystės veiklos ribojimai gali lemti nevienodas konkurencines sąlygas.
Jeigu vienoje valstybėje veikla draudžiama, o kitose išlieka leidžiama, kyla klausimas, ar nacionalinis sprendimas iš tiesų sumažina kailių gamybą platesniu mastu, ar tik pakeičia jos geografinį pasiskirstymą.
Kita vertus, kailinės žvėrininkystės draudimo šalininkai pabrėžia gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos argumentus, dėl kurių valstybė gali nustatyti griežtesnius veiklos ribojimus.
ŽŪR pozicija šiuo klausimu aiški – prieš priimant galutinius sprendimus dėl sektoriaus ateities, būtina įvertinti visas jų pasekmes, konkurencines sąlygas ir kompensavimo galimybes.
Sprendimai turi būti pagrįsti dialogu ir ekonominiu vertinimu
Žemės ūkio rūmų kreipimasis kelia platesnį klausimą – kaip valstybė turėtų elgtis priimdama sprendimus, kurie iš esmės pakeičia arba nutraukia teisėtai vykdomą ūkinę veiklą.
ŽŪR laikosi pozicijos, kad tokie sprendimai turi būti grindžiami išsamiais poveikio vertinimais, aiškiu teisiniu reguliavimu, socialiniu dialogu ir proporcingomis kompensavimo priemonėmis.
Žemdirbių savivaldos organizacijų nuomone, būtina užtikrinti, kad valstybės nustatomi veiklos ribojimai nesukurtų nepagrįstos finansinės naštos tiems ūkio subjektams, kurie investavo ir veiklą vykdė laikydamiesi tuo metu galiojusių teisės aktų.
Kreipimasis adresuotas šalies politinei vadovybei
2026 m. lapkričio 6 d. ŽŪR kreipimasis išsiųstas Seimo vadovybei ir nariams, Ministrui Pirmininkui, žemės ūkio ministrui bei parlamentinių partijų pirmininkams.
Žemės ūkio rūmai ragina politinių sprendimų priėmėjus atsakingai įvertinti kailinės žvėrininkystės draudimo ekonomines pasekmes ir apsvarstyti galimybes keisti nacionalinį reguliavimą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos lygmeniu vykstančius procesus.
Jeigu draudimas liktų galioti, ŽŪR reikalauja užtikrinti realiais nuostoliais pagrįstą, teisingą kompensavimo sistemą.
ŽŪR pozicija – priimant sprendimus dėl teisėtai vykdomos ūkinės veiklos ateities, būtina suderinti viešąjį interesą, gyvūnų gerovės tikslus, teisinį tikrumą ir ūkinės veiklos subjektų teisėtus ekonominius interesus.
Kailinės žvėrininkystės klausimas tampa svarbiu išbandymu valstybės gebėjimui priimti ekonomiškai ir teisiškai pagrįstus sprendimus bei užtikrinti atsakingą dialogą su žemės ūkio sektoriaus atstovais.