Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (ŽŪR) rugsėjo 17 d. prisijungė prie Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos. Prezidentūroje vykusiame Visuotinės gynybos forume organizacijos įsipareigojo stiprinti savo darbuotojų pasirengimą, organizacijų atsparumą ir veiklos tęstinumą krizės ar karo atveju.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pirmininkavo Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžiui, vykusiam kartu su Visuotinės gynybos forumu. Daugiausia dėmesio skirta visuotinio šaukimo klausimui, visuotinės gynybos sistemos stiprinimui ir platesniam verslo, organizacijų bei visuomenės įsitraukimui į valstybės gynybą.
Prezidentas pabrėžė, kad visuotinė gynyba turi būti ne tik strateginiuose dokumentuose įtvirtinta sąvoka, bet ir kasdienė praktika, grindžiama konkrečiais valstybės institucijų, verslo, organizacijų ir žmonių veiksmais.
Po Nacionalinės visuotinės gynybos koordinavimo tarybos posėdžio vyko Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos pasirašymo ceremonija. Prie chartijos prisijungė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai.
Iš viso pirmojoje iniciatyvos bangoje chartiją pasirašė 63 verslo, savivaldos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos ir valstybės institucijos. Iniciatyvos organizatorių skaičiavimu, šios organizacijos koordinuotam visuotinės gynybos veiksmui gali sutelkti apie 400 tūkst. žmonių Lietuvoje ir diasporos atstovus 55 valstybėse.
Trys konkretūs įsipareigojimai
Chartiją pasirašiusios organizacijos prisiima tris pagrindinius įsipareigojimus:
- parengti žmones – siekti, kad kiekvienas žinotų savo vaidmenį, būtų pasiruošęs ir turėtų reikalingų kompetencijų;
- parengti organizaciją – stiprinti jos atsparumą, pasirengimą ir gebėjimą užtikrinti veiklos tęstinumą;
- veikti sistemingai – kasmet įgyvendinti bent dvi papildomas pasirengimo priemones.
Šie įsipareigojimai ŽŪR aktualūs ir dėl žemės ūkio bei maisto gamybos vaidmens užtikrinant valstybės atsparumą. Krizės ar karo atveju svarbus ne tik karinis pasirengimas – būtina užtikrinti ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų, tiekimo grandinių bei pagrindinių sektorių veiklos tęstinumą.
„Žemės ūkis ir maisto gamyba yra neatsiejama valstybės atsparumo dalis. Krizės atveju žmonėms turi būti užtikrintas maistas, turi veikti ūkiai, tiekimo grandinės ir pagrindinės paslaugos. Todėl Žemės ūkio rūmų prisijungimą prie šios chartijos vertiname kaip konkretų įsipareigojimą stiprinti ne tik savo organizacijos, bet ir žemdirbių bendruomenės pasirengimą. Svarbu, kad ūkininkai ir jų organizacijos žinotų savo vaidmenį, turėtų aiškią informaciją ir būtų įtraukti į valstybės pasirengimo procesus“, – pažymėjo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Visuotinė gynyba – ne vien kariuomenės užduotis
Prezidentas G. Nausėda Visuotinės gynybos forume akcentavo, kad stipriai valstybei būtina ne tik pasirengusi kariuomenė, bet ir savo vaidmenį žinančios institucijos, veiklos tęstinumą gebantis užtikrinti verslas ir organizacijos bei krizės ar karo atvejui pasiruošę žmonės.
Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba taip pat vienbalsiai nutarė rekomenduoti Valstybės gynimo tarybai pavesti Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei pateikti poreikiais bei ištekliais grįstą vertinimą dėl visuotinio šaukimo įvedimo Lietuvos kariuomenėje iki 2030 metų ir galimo detalaus jo įgyvendinimo plano.
Visuotinės gynybos forume pristatyta ir atskira Darbdavių iniciatyva, prie kurios prisijungiančios įmonės įsipareigoja finansiškai palaikyti darbuotojus, savanoriškai pasirenkančius privalomąją pradinę karo tarnybą.
ŽŪR prisijungimas prie Lietuvos organizacijų įsipareigojimų visuotinei gynybai chartijos reiškia įsipareigojimą praktiškai stiprinti organizacijos ir jos žmonių pasirengimą bei sistemingai prisidėti prie visuotinės gynybos principų įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis