Geros idėjos sukuria tikrą poveikį tik tada, kai pasiekia žmones, galinčius jas pritaikyti praktikoje.
Todėl AQUAGRI-KNOW pradėjo įgyvendinti Ambasadorių programą – tinklą, vienijantį ūkininkus, mokslininkus, konsultantus ir kaimo inovatorius iš visos Europos. Programos tikslas – dalytis praktinėmis žiniomis apie pažangesnį ir tvaresnį vandens išteklių valdymą žemės ūkyje.
ŽŪR vicepirmininkas, LJŪJS valdybos narys, CEJA narys Vytenis Grigas – AQUAGRI-KNOW ambasadorius
Vytenio istorija – tai sėkmingos transformacijos pavyzdys. Prieš penkerius metus jis ėmėsi atgaivinti apleistą, užmirkusią žemę, kuri buvo laikoma netinkama žemės ūkio veiklai. Šiandien, taikant permakultūros principus, pagerinus drenažo sistemas, įrengus tvenkinius ir nuosekliai atkuriant dirvožemį, ši teritorija virto produktyviu sodu, kuriame ūkininkaujama bendradarbiaujant su gamta, o ne kovojant prieš ją.
Vytenio veikla rodo, kaip apgalvotas kraštovaizdžio planavimas gali pagerinti vandens sulaikymą, atkurti dirvožemio sveikatą ir didinti ūkių atsparumą, nenaudojant intensyvių intervencinių priemonių.
Būdamas AQUAGRI-KNOW ambasadoriumi, Vytenis dalysis savo praktine patirtimi ir kartu mokysis iš inovatyvių partnerių visoje Europoje, prisidėdamas prie žinių mainų apie tvarų vandens išteklių valdymą žemės ūkyje.
„Mano sode įrengti tvenkiniai veikia kaip banko sąskaitos – žiemą kaupia išteklius, o vasarą juos grąžina žemei.“
Vytenis Grigas yra įgijęs visuomenės sveikatos vadybos magistro laipsnį. Jo profesinė patirtis apima darbą turizmo, žmogiškųjų išteklių valdymo, komunikacijos ir derybų srityse. Daugelį metų jis dirbo su žmonėmis, komunikacijos ir problemų sprendimo srityse, kol galiausiai atrado stiprų asmeninį susidomėjimą tvaria sodininkyste ir permakultūros principais grindžiamu ūkininkavimu.
Šiandien Vytenis plėtoja nedidelį vaismedžių sodą ir sodininkystės ūkį, kuriame taiko permakultūros principus bei praktinius žemės atkūrimo metodus. Projektas pradėtas įgyvendinti anksčiau apleistoje teritorijoje, kurioje dėl prasto vandens režimo ir užmirkusių plotų žemė buvo laikoma netinkama žemės ūkio veiklai.
Per pastaruosius penkerius metus ši teritorija palaipsniui buvo transformuota – pagerinta drenažo sistema, įrengti tvenkiniai, pritaikytas dirvožemis ir pasodintas vaismedžių sodas. Taip sukurta tvaresnė ir produktyvesnė aplinka, orientuota į ilgalaikį ūkio atsparumą bei efektyvų vandens išteklių valdymą.
Apie AQUAGRI-KNOW projektą
Didėjant iššūkiams žemės ūkyje, AQUAGRI-KNOW suteikia ūkininkams praktinius, jų poreikiams pritaikytus sprendimus, padedančius tvariai valdyti vandens išteklius ūkiuose.
Europos vandens ištekliai patiria vis didesnį spaudimą dėl klimato kaitos ir nepakankamai efektyvaus jų valdymo. Žemės ūkiui tenka iki 60 proc. gėlo vandens sunaudojimo. Nors tvarūs sprendimai jau egzistuoja, jų taikymas kasdienėje ūkininkavimo praktikoje vis dar kelia iššūkių.
AQUAGRI-KNOW siekia šią problemą spręsti skatindamas efektyvų ir žiediniais principais grindžiamą vandens naudojimą ūkiuose. Projektas remiasi praktiniais rezultatais, pasiektais įgyvendinant 12 Europos inovacijų partnerystės žemės ūkyje (EIP-AGRI) veiklos grupių (Operational Groups, OG) projektų.
Keturios pagrindinės strateginės kryptys, skirtos vandens naudojimo grandinei tobulinti: Pakartotinio vandens naudojimo skatinimas; Vandenį tausojančių augalų kūrimas ir diegimas; Vandens ir dirvožemio sąveikos gerinimas; Efektyvesnis vandens naudojimas.
Siekdamas paversti strategiją praktiniais veiksmais, AQUAGRI-KNOW analizuoja EIP-AGRI veiklos grupių sukauptas žinias, pritaiko jas skirtingų regionų poreikiams ir perduoda ūkininkams pasitelkdamas lengvai naudojamas priemones bei bendradarbiavimo tinklus. Toks nuoseklus požiūris padeda užtikrinti ilgalaikius ir praktiškai pritaikomus pokyčius žemės ūkio vandens išteklių valdymo srityje.
Projekto tikslai ir poveikis
AQUAGRI-KNOW sukurtas siekiant paspartinti inovatyvių vandens valdymo sprendimų diegimą, technines žinias paverčiant praktiškai pritaikomais sprendimais ūkiuose.
Projektas grindžiamas penkių etapų metodika:
- duomenų rinkimu;
- bendru sprendimų kūrimu su suinteresuotosiomis šalimis;
- turinio pritaikymu skirtingiems naudotojams;
- keitimusi žiniomis;
- bendradarbiavimo tinklo plėtra.
Remiantis šia metodika bus kuriamos ir įgyvendinamos priemonės, kurios padės užtikrinti ilgalaikį poveikį įvairiuose Europos Sąjungos žemės ūkio regionuose.
Projekto metu numatyta sukurti ir įgyvendinti:
- sprendimų priėmimo pagalbos sistemas ūkininkams;
- gerosios praktikos aprašus (Practice Abstracts);
- atvirą nuotolinį mokymo kursą (MOOC) jauniesiems ūkininkams;
- Regioninių socialinių laboratorijų (Regional Social Labs – RSL) diskusijas;
- teminių tinklų bendruomenę, skirtą žinių mainams ir bendradarbiavimui;
- AQUAGRI-KNOW ambasadorių programą, kuri skatins gerosios praktikos sklaidą ir padės inovatyvius vandens valdymo sprendimus perduoti ūkininkams visoje Europoje.