2026-ieji Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) bendruomenei ne eiliniai kalendoriniai metai. Tai metai, kai Žemės ūkio rūmai mini įkūrimo 100 – metį ir atkūrimo 35 – metį. Metai, kurie ne tik įprasmina nueitą kelią, bet ir kviečia visus iš naujo pažvelgti į tai, kas sudaro kaimo ir žemės ūkio stiprybę – žmones.
ŽŪR III – asis suvažiavimas (1995 m.)
1995 06 05 d. įvykusiame ŽŪR suvažiavime dalyvavo 57 organizacijų iš 64 ŽŪR sudarančių organizacijų atstovai. Delegatams išduota 117 mandatų.
Pagrindinis ŽŪR suvažiavimo akcentas – pritarta idėjai parengti ŽŪR įstatymą. Pirmasis variantas jau buvo pateiktas Seimui, tačiau sulaukta pasiūlymo jį tobulinti. Įstatymo projektą parengti suvažiavimo delegatai pavedė ŽŪR tarybai bei prezidiumui. Baigiamąjį žodį taręs ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius kritikavo Vyriausybę, kuri iš esmės nereagavo į ŽŪR siūlymus skatinti kooperaciją žemės ūkio sektoriuje, todėl iš esmės per pastaruosius metus apie tai tik kalbėta, bet konkrečių darbų taip ir nenuveikta. Nesulaukta Vyriausybės paramos, kuri kooperaciją matytų, kaip žemės ūkio vystymosi pagrindą. Vis tik ŽŪR specialistai, tiems, kas ryžosi steigti kooperatines bendroves, parengė visus dokumentus joms registruoti – iš viso 12 kooperatyvų. Tačiau sudužo viltys pertvarkyti perdirbimo pramonės įmones į kooperatines, todėl, pasak prof. A.Stancevičiaus, jei padėtų valstybė, būtų galima kurti naujas kooperatines perdirbimo įmones.
Suvažiavimo metu Seimo narys A.Giedraitis priminė, kad šiuo metu Lietuvoje yra net 222 tūkst. žemės savininkų. Ir per artimiausius metus žemės savininkų bus dar daugiau. Kol kas niekas negali pasakyti, kiek iš jų užsiims žemės ūkio veikla. Suvažiavimo dalyviai aptarė ūkininkų kooperavimosi bei įmonių privatizavimo niuansus – vieni kitus ragino imtis iniciatyvos.
Apie pirmuosius ekologinio ūkininkavimo žingsnius ir tokio ūkininkavimo privalumus bei galimybes pasakojo draugijos „Gaja“ atstovas, prof. P.Lazauskas.
Pritarta siūlymui apskrityse steigti ŽŪR atstovybes, o ŽŪR Tarybos posėdžius šaukti 2 kartus per metus. Taryba papildyta naujų ŽŪR narių atstovais – ŽŪR Tarybą sudarė jau 89 nariai. ŽŪR Prezidiumas sudarytas iš 24 narių, tarp kurių buvo 2 ŽŪM atstovai, 3 žemės ūkio mokslo atstovai, 1 žemės ūkio mokyklų atstovas, 7 stambesnių agrarinių visuomeninių organizacijų atstovai. Patvirtinta 5 narių ŽŪR Valdyba.
Suvažiavime priimtos rezoliucijos: „Dėl žemės ūkio plėtojimo strategijos, „Dėl žemės ūkio kultūrų ir gyvulių augintojų nevyriausybinių organizacijų veiklos plėtojimo“, „Dėl žemės ūkio kooperacijos“, „Dėl Lietuvos Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos veiklos plėtojimo strategijos“.
Privatizavimo trečiasis etapas
1995 07 11 d. ŽŪR prezidiumo posėdyje diskutuota apie ŽŪR įstatymo rengimo niuansus – komisijos sudarymą.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius pristatė ŽŪR įstatymo projekto metmenis. Prezidiumo nariai pateikė pasiūlymų. Pavyzdžiui, A.Jako nuomone, LŽŪKT turėtų būti ŽŪR narė. Daugiausia diskusijų kilo dėl galimybės ŽŪR nariais būti fiziniams asmenims. Pavyzdžiui, V.Tovianskas sakė, kad ŽŪR veikloje turėtų dalyvauti visos su žemės ūkiu susijusios organizacijos kaip juridiniai asmenys, o fiziniai asmenys galėtų dalyvauti tik per žemdirbių draugijas, sąjungas bei kitas organizacijas. ŽŪR įstatymo projektui rengti sudaryta komisija: prof. A.Stancevičius, R.Kaunas, Z.Keliauskas ir N.Petraitienė.
Kitas svarbus klausimas – žemdirbių dalyvavimas trečiajame žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės ir agroserviso įmonių privatizavimo etape. Informaciją pateikė ŽŪM Privatizavimo departamento atstovas L.Kerza. Pranešėjas sakė, kad trečiojo etapo metu bus galima įsigyti apie 30 proc. valstybės turto. Šis etapas prasidės 1995 rugsėjo 1 d. prof. A.Stancevičius siūlė likusį žemdirbiams skirtą valstybės turtą privatizuoti per būsimą Kooperacijos fondą.
1996 m. Perdirbėjų spąstuose
1996 02 09 d. ŽŪR prezidiumo posėdyje buvo išsamiai aptarti organizacijos įstatymo projekto metmenys. Projektą pristatė ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius. Tarp naujų idėjų – sprendimas, kad ŽŪR tikraisiais nariais gali būti žemės ūkio veikla užsiimantys juridiniai asmenys.
Daug emocijų kilo aptariant antrąjį klausimą – dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų specializuotų organizacijų veiklos plėtotės. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius patarė diskutuoti atvirai ir pasidalijo įrodymais, kad stambūs gamintojai siekia kuriamas žemdirbių organizacijas panaudoti monopolistiniams tikslams. Pasisakė bulves, linus, cukrinius runkelius auginančių ir kitas sritis jungiančių organizacijų atstovai. Lietuvos kiaulių augintojų ir perdirbėjų asociacijos atstovas A.Mikelėnas viešai pagrasino Lietuvos veislinių kiaulių augintojų asociacijos atstovams, kad jeigu jie neprisijungs prie jo atstovaujamos asociacijos, tai kiaulių augintojai, įskaitant kiaulių kompleksų savininkus, organizuos naują veislinių ūkių sistemą.
ŽŪR IV – asis suvažiavimas (1996 m.)
1996 05 31 d. Kaune įvyko IV – asis ŽŪR ataskaitinis suvažiavimas. Dalyvavo 71 iš 87 ŽŪR sudarančių organizacijų atstovas.
Prof. A.Stancevičius apžvelgė ŽŪR istoriją nuo 1926 iki 1996 metų, įvardijo atkurtųjų ŽŪR svarbiausius nuveiktus darbus ir problemas su kuriomis buvo susidurta. Pirmininkas pabrėžė, kad ŽŪR buvo ir turi likti nepolitine visų žemdirbių atstovavimo ir žemės ūkio savivaldos principų įgyvendinimo siekianti organizacija.
ŽŪR Tarybos pirmininkas prof. A.Stancevičius ir direktorius R.Kaunas įteikė padėkos raštus prie ŽŪR veikiančių draugijų ir asociacijų vadovams bei nariams, daugiausia nusipelniusiems plėtojant jų veiklą.
Suvažiavime dalyvavo daug svečių, tarp kurių buvo ir žemės ūkio ministras V.Einoris, Seimo nariai V.Lapė, M.Treinys, A.Baležentis bei Estijos žemės ūkio rūmų atstovas J.Velme bei įvairių organizacijų Lietuvoje vadovai, pavyzdžiui, iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, apskričių valdytojai, rajonų merai.
Ministras emocionaliai kreipėsi į suvažiavime dalyvaujančius kolegas Seimo narius dėl taisytino ūkininkų kooperatyvų apmokestinimo – kai dirbdamas vienas pelno mokesčio neturi mokėti, o kai tik įstoji į kooperatyvą – jau mokestis skaičiuojamas.
Svečias iš Estijos tikėjosi bendradarbiavimo – paaiškėjo, kad estai žemės ūkio ir prekybos rūmus įkūrė tik prieš mėnesį.
Suvažiavime dalyvavusi AB „Kupiškio pienas“ gen. direktoriaus pavaduotoja M.Tekutienė kritikavo Žemės ūkio ministeriją, kad ši bijo priimti ryžtingus sprendimus dėl įmonės privatizavimo, nors pradėjus paskutinį įmonės privatizavimo etapą žemdirbių rankose sukaupta 59,8 proc. akcijų.
LŪS pirmininkas J.Čiulevičius sakė, kad tarp LŪS ir ŽŪR turėtų būti glaudesnis bendradarbiavimas, tačiau, tarsi baimindamasis ŽŪR augančios įtakos, ragino neskubėti priimti ŽŪR įstatymą. Tačiau ŽŪR suvažiavimo delegatai nusprendė kitaip – visi 71 balso teisę turėję delegatai pritarė parengto ŽŪR įstatymo projektui su komisijos teise jį tobulinti. Dėl šios priežasties delegatai pritarė ŽŪR direktoriaus R.Kauno pasiūlymui metams pratęsti ŽŪR tarybos įgaliojimus, tikintis, kad Seimas priims ŽŪR įstatymą.
Dėl LŽŪKT steigėjų statuso
1996 09 09 d. ŽŪR pirmininkas kreipėsi į ŽŪM su pasiūlymu praplėsti LŽŪKT steigėjų sudėtį – steigėjų statusą suteikti ir ŽŪR. 1996 spalio 1 d. šis klausimas svarstytas bendrame LŽŪKT steigėjų susirinkime. Dar po savaitės, t.y. spalio 8 d. LŽŪKT direktorius E.Makelis suformulavo klasikinį biurokratinį atsakymą: „Šis pasiūlymas yra įdomus ir vertas dėmesio, tačiau šis klausimas susijęs su eile problemų ir klausimų, kuriuos išnagrinėti reikalinga darbo tvarka, apsikeičiant nuomonėmis tarp steigėjų (…)“. Nors rašte nerašoma, tačiau ŽŪR vadovai sužinojo, kad tiek LŪS pirmininkas J.Čiulevičius, tiek LŽŪBA vadovas J.Kraujelis kategoriškai atmetė ŽŪR pasiūlymą.
Žemdirbių socialinio draudimo sistema
1996 11 28 d. surengtame ŽŪR tarybos posėdyje diskutuota dėl daugeliui žemdirbių labai svarbaus klausimo – privalomojo valstybinio socialinio draudimo žemdirbiams.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius konstatavo, kad valstybė iki šiol nesirūpino žemdirbių socialinio draudimo tvarka, todėl daugelio iš jų senatvė gali būti itin sudėtinga materialine prasme. Oficialiais duomenimis mokesčius socialiniam draudimui 1995 m. mokėjo tik 1300 ūkininkų, o 1996 m. moka – 1600 ūkininkų. Taigi mažoji dalis iš oficialiai įregistruotų 149000 ūkių.
Valstybės institucijos – ŽŪM ir Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba pritarė ŽŪR iniciatyvai iš esmės spręsti šią problemą. Posėdyje dalyvavęs pastarojo fondo valdybos direktorius V.Kunca papasakojo, kaip žemdirbių socialiniai reikalai sprendžiami Anglijoje, kur lėšos kaupiamos iš bendrųjų mokesčių. Tačiau buvusio socialistinio bloko šalims tai – ateities pavyzdys, o kol kas padėtis kitokia, sudėtingesnė. Pasak V.Kuncos, kitose šalyse numatytas ūkininkų savarankiškas ir savanoriškas socialinis draudimas. Ar tokia sistema tiktų Lietuvai? Anot V.Kuncos, labai tikėtina, kad pasirinkus tokią sistemą, senatvėje ūkininkus turėtų šelpti valstybė. Ar pajėgs?
ŽŪM atstovė R.Globienė sakė, kad šiuo metu ūkininkai nepajėgūs mokėti įmokas ne tik už socialinį, bet ir už sveikatos draudimą. Skaičiavimai rodo, kad minėtiems mokesčiams skiriant tik 50 proc. būtinų įmokų, reikėtų skirti lėšas, gautas pardavus 5 t grūdų arba 9 t bulvių.
Kokia išeitis? Sumažinti VSD įmokas ūkininkams, įvesti kaupiamąjį draudimą, atsisakyti delspinigių skaičiavimo ir kt.
Pasiūlymus pateikė Lietuvos krikščioniškųjų ūkininkų sąjungos atstovas E.Gedvilas, LŽŪU docentas, ūkininkas Z.Kazakevičius, Lietuvos savininkų asociacijos pirmininkas V.Račkauskas, LŽŪBA generalinis direktorius J.Kraujelis ir kt.
ŽŪR taryba nusprendė sudaryti komisiją, kuri parengtų pasiūlymus tobulinti žemdirbių socialinio draudimo sistemą. Komisija, remdamasi diskusija ŽŪR tarybos posėdyje, parengė pasiūlymus.
1997 m. Teoriškai pritarė, praktiškai – atmetė
1997 01 03 d. ŽŪR sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymo. Teoriškai pritariama, tačiau priduriama, kad dėl valstybės biudžeto lėšų trūkumo tiek SADM, tiek ŽŪM, tiek Sveikatos apsaugos ministerija ŽŪR pateiktiems pasiūlymams nepritaria. Palankiai vertinamas tik siūlymas atidėti VSD įmokas, priskaičiuotas už 1995 – 1996 m. iki 1997 balandžio 15 d. ir už šį laikotarpį neskaičiuoti delspinigių.
Vyriausybė prižadėjo bendradarbiauti glaudžiau
1997 02 26 d. ŽŪR pasiekė LR Ministro pirmininko Gedimino Vagnoriaus pasirašytas raštas – reakcija į ŽŪR pirmininko prof. A.Stancevičiaus pasiūlymus Vyriausybei dėl pagrindinės šalies žemdirbių organizacijos veiklos. Premjeras pritarė ŽŪR pirmininkui, kad ne dėl žemdirbių organizacijos kaltės per penkerius metus ŽŪR nepavyko pasiekti tiek, kiek tikėtasi atkuriant šią organizaciją. G.Vagnorius pritarė, kad Vyriausybė turėtų glaudžiau bendradarbiauti su ŽŪR taryba, todėl nuo šiol šią spragą bus bandoma užtaisyti – Vyriausybė suteikia įgaliojimus savo neetatiniam valstybės konsultantui žemės ūkio klausimais Jonui Ramonui atstovauti LR Vyriausybę ŽŪR reorganizavimo, ŽŪR įstatymo rengimo ir numatomų ŽŪR valdymo funkcijų vykdymo klausimais.
Balsavimo ŽŪR esmė
1997 03 21 d. ŽŪR tarybos posėdyje svarstyti teisiniai pagrindinės žemdirbių organizacijos Lietuvoje veiklos niuansai. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius pristatė alternatyvų ŽŪR įstatymo projektą. Diskutuojant dėl ŽŪR, kaip pagrindinės žemdirbių savivaldos institucijos, principų prof. A.Stancevičius akcentavo, kad būtina laikytis žemdirbių savivaldos pagrindo – vienodų ekonominių interesų principo, t.y., kad visos žemdirbių organizacijos yra lygiateisės ir turi vienodą balso teisę ŽŪR. Prof. A.Stancevičius pabrėžė, kad vienos kurios nors organizacijos dominavimas ŽŪR yra nepriimtinas ir pažeistų kitų savivaldos organizacijų veiklos principus.
ŽŪR įstatymo priėmimas Seime
1997 05 20 d. LR Seimas svarstė ŽŪR įstatymo projektą. Posėdyje pirmininkavo A.Kubilius. ŽŪR įstatymo projekto pranešėjas Seimo narys V.Vilimas paskelbė, kad iš viso gauta 10 projekto pataisų ir tik dvi esminės, dėl kurių Seimui reikės apsispręsti.
Pastabas pateikė ir kelias valandas trukusiame svarstyme dalyvavo Seimo nariai: J.Listavičius, V.Lapė, K.Vaitukaitis, P.Gražulis, R.Karbauskis, V.Andriukaitis, V.Vilimas, M.Pronckus, J.Matekonienė ir kt.
Dėl ŽŪR projekto balsavo 97 Seimo nariai: už įstatymą balsavo 57, prieš balsavo 8 ir 19 parlamentarų susilaikė. Taip svarbiausios žemdirbių savivaldos organizacijos ŽŪR įstatymas buvo PRIIMTAS.
Įstatyme įtvirtinta, kad ŽŪR yra savanoriškas žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų, prekiautojų ir gamybinių bei intelektinių paslaugų žemės ūkiui teikėjų interesams atstovaujančių, ne pelno žemdirbių organizacijų susivienijimas, apimantis visą Lietuvos valstybės teritoriją ir padedantis įgyvendinti žemdirbių savivaldą. Įstatyme apibrėžta narystė ŽŪR, apibūdinti ŽŪR statuto pagrindai, apibrėžtos organizacijos teisės ir pareigos, nustatytos veiklos sferos, įvardyti valdymo organai ir jų funkcijos, nurodyti pajamų šaltiniai. Įsigaliojus šiam Įstatymui, ŽŪR turėjo per 6 mėnesius parengti ir priimti Statutą ir nustatyta tvarka jį įregistruoti. Konstatuota, kad pagal šį Įstatymą reorganizuoti ŽŪR yra tiesioginiai 1926-1940 metais veikusių ir 1991 metais atkurtų LR ŽŪR turto, teisių ir įsipareigojimų perėmėjai.
Atnaujinta Taryba
1997 05 21 d. įvyko ŽŪR tarybos posėdis. ŽŪR tarybos pirmininkas prof. A.Stancevičius kolegoms pranešė apie ilgai siekto tikslo įgyvendinimą – Seimas priėmė LR ŽŪR įstatymą. Taigi teliko palaukti, kol šį sprendimą patvirtins LR Prezidentas. Pasak prof. A.Stancevičiaus, kai tik Įstatymas įsigalios, reikės skubiai tartis su ŽŪM dėl Įstatyme numatytų funkcijų perėmimo. Prof. A.Stancevičius savo vadovaujamai organizacijai palinkėjo netapti antra ministerija ar vadinamuoju agropromu, o išlikti žemdirbių savivaldos institucija.
Statuto kūrimas
1997 06 18 d. ŽŪR tarybos posėdyje diskutuota apie organizacijos Statutą, kuris turėtų būti priimtas per artimiausią ŽŪR suvažiavimą. Pagal neseniai priimtą ŽŪR įstatymą, suvažiavimas turi būti sušauktas per artimiausius šešis mėnesius. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius pranešė, kad iki suvažiavimo reikia aktyviai padirbėti žemdirbius skatinant rajonuose steigti savivaldos struktūras, kurios galėtų būti ŽŪR nariais. Šiuo tikslu ŽŪR darbuotojų grupė, vadovaujama J.Ramono, pagal grafiką susitiks su įvairių rajonų žemdirbiais ir juos supažindins su ŽŪR veiklos tikslais bei paragins kurti žemdirbių savivaldos struktūras.
Posėdyje nutarta, kad ŽŪR Statuto projektą rengtų Prezidiumas, o Tarybos nariai iki liepos 1 d. pateiktų Statuto projekto pastabas.
