2026-ieji Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) bendruomenei ne eiliniai kalendoriniai metai. Tai metai, kai Žemės ūkio rūmai mini įkūrimo 100 – metį ir atkūrimo 35 – metį. Metai, kurie ne tik įprasmina nueitą kelią, bet ir kviečia visus iš naujo pažvelgti į tai, kas sudaro kaimo ir žemės ūkio stiprybę – žmones.
ŽŪR pirmasis suvažiavimas (1993 m.)
1993 03 20 d. Kaune įvyko atkurtų ŽŪR pirmasis suvažiavimas. Jame dalyvavo 67 ŽŪR sudarančių organizacijų atstovai. Iš viso – 157 delegatai.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius savo pranešime akcentavo skirtingas ŽŪR įkūrimo 1926 m. ir atkūrimo 1991 m. aplinkybes.
Įkuriant organizaciją pagrindinis vaidmuo teko tuometinei valstybės valdžiai, o 1991 – aisiais ŽŪM žemdirbių siekius atkurti šią organizaciją deja, vertino įtariai, o kartais net neigiamai. Todėl ir skirtinga parama – įkuriant ŽŪR buvo iš karto skirtos lėšos iš valstybės biudžeto per ministeriją, o atkuriant – parama neapibrėžta, pavyzdžiui, 1992 m. skirta vėluojant 10 mėnesių, be to, skirta tik 2 mln. talonų iš ūkininkų veiklos fondo lėšų neindeksuojant. Didelės infliacijos sąlygomis parama buvo menka. Prof. A.Stancevičius suvažiavimo dalyviams papasakojo, kas buvo nuveikta šiuo sudėtingu metu. Pirmiausia – surengti ūkininkams naujakuriams labai svarbūs penki seminarai bei keturios konferencijos. Be to, 1992- aisiais ŽŪR veikė nuolatinė pradedančiųjų ūkininkų žemdirbystės, gyvulininkystės bei ekonomikos žinių minimumo mokykla.
Prof. A.Stancevičius suvažiavimo dalyviams papasakojo ir apie ŽŪR darbus rengiant ūkininkų konsultavimo sistemą. ŽŪR jau buvo patvirtinę septynis konsultantus šešiuose rajonuose, tačiau šis darbas nutrūko dėl ŽŪM ketinimo konsultavimo sistemą diegti su LŪS ir LŽŪBA. Kokie rezultatai? Pasak prof. A.Stancevičiaus, ŽŪR planuose buvo numatyta tokius darbus atlikti gerokai pigiau.
Profesorius padėkojo mokslininkams, kurie pirmieji ėmėsi iniciatyvos steigti ūkininkų asociacijas ir paragino ūkininkus jungtis į įkurtas asociacijas. Beje, ŽŪR iniciatyva jau iki pirmojo suvažiavimo buvo įkurta per 20 ūkininkų asociacijų arba draugijų. Prof. A.Stancevičius paminėjo ir žemės ūkio tarybų rajonuose svarbą, kurios ateityje turėtų tapti tarsi ŽŪR atstovybėmis rajonuose.
Nors ūkininkai daugiau dalijosi savo asmenine patirtimi, tačiau jau dalyvavo ir kelių ūkininkų organizacijų atstovai. Pavyzdžiui, šalia Kauno ūkininkaujantis K.Bružikas pranešė apie bulvių augintojų draugijos steigiamąjį suvažiavimą. Ūkininkas pasiskundė, kad niekas nenupirko jo užaugintų rapsų, todėl juos turėjo sunaudoti šeriant galvijus. Dėl žemų supirkimo kainų ūkininkas patyrė nuostolių ir dėl linų. K.Bružikas ūkininkus paragino kooperuotis. Beje, šis ūkininkas ŽŪR veiklai suvažiavimo metu skyrė 10.000 talonų ir kitus ūkininkus paragino tapti ŽŪR rėmėjais.
LR Seimo Agrarinio komiteto narys M.Treinys paragino ŽŪR ir toliau išlikti nepolitine organizacija, nepasiduoti bandymams įtraukti į grupinius interesus. Lietuvos techninių kultūrų augintojų asociacijos pirmininkas prof. A.Šuliauskas pranešė apie sudarytas sutartis su Klaipėdos ir Kauno tabako fabrikais. Jie rems asociaciją, o jos nariai fabrikams tieks tabaką.
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų draugijos valdybos pirmininkė prof. R.Žulienė dėkojo ŽŪR, kurie sudarė sąlygas ūkininkams susiburti į šią asociaciją ir bandyti gintis nuo perdirbėjų monopolio.
Suvažiavime kalbėjo ir neseniai įkurtos Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas V.Pranevičius, Lietuvos svarainių augintojų asociacijos tarybos pirmininkas G.Šilinas, Lietuvos kiaulių augintojų ir produkcijos perdirbėjų asociacijos prezidentas prof. A.Mikelėnas, Organinės – biologinės žemdirbystės draugijos „Gaja“ tarybos pirmininkas prof. P.Lazauskas, Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė L.Bružikienė, LŽSS pirmininkas A.Liaugaudas.
ŽŪR valdybos narys E.Alionis pasiūlė svarstyti ir priimti naują ŽŪR tarybos sudarymo tvarką pagal nustatytas kvotas. ŽŪR taryba išsiplėtė beveik iki šimto narių. Nutarta, kad ŽŪR taryba turėtų išsirinkti labiau darbingą prezidiumą. Tą ji ir padarė posėdyje po penkių dienų.
Išrinktas prezidiumas
1993 03 25 d. ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavo net 51 narys. Tarp svarbiausių klausimų – ŽŪR tarybos prezidiumo rinkimai ir ŽŪR veiklos komisijų sudarymas.
Po trumpų diskusijų nutarta prezidiumą formuoti parenkant atstovus pagal pagrindines ŽŪR veiklos kryptis. Balsuojant patvirtintas 15 narių prezidiumas: ŽŪR tarybos pirmininkas prof. A.Stancevičius, ŽŪR tarybos pirmininko pavaduotojas V.Knašys, LŪS atstovas V.Gudynas, LŽSS atstovas A.Liaugaudas, LŽŪBA atstovas V.Lugauskas, JŪRS atstovas E.Vaicekauskas, nepatvirtintas tik ŽŪM atstovas, nes ŽŪM jo nespėjo pasiūlyti. Vėliau juo tapo LR Seimo narys A.Giedraitis). Dar 8 prezidiumo nariai – ŽŪR tarybos sudarytų komisijų pirmininkai: Rinkos (N.Dubnikovas), Agrarinės reformos ir kooperacijos ( J.Čaplikas), Rajonų žemės ūkio tarybų veiklos (A.Tarvainis), Augalininkystės gamybos ( A.Malinauskas), Smulkiųjų ūkio šakų (G.Kisielius), Pastatų, energetikos ir mašinų ( J.Liaukonis), Gyvulininkystės gamybos (A.Mikelėnas) bei Kultūros, socialinių reikalų ir namudinių verslų ( L.Bružikienė).
Itin svarbus antrasis ŽŪR tarybos klausimas – kreipimasis į LR Prezidentą, Premjerą, Seimo pirmininką bei Žemės ūkio ministrą dėl perdirbimo pramonės monopolinės veiklos bei dėl būtinybės privatizuojant perdirbimo pramonę sudaryti sąlygas žemdirbiams gauti pagrindinį įmonių akcijų paketą.
1993 04 02 d. Tarybos prezidiumo posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos agroverslu ėmė domėtis užsienio įmonės, ypač rapsų žaliavos perdirbimu, ŽŪR nutarė kreiptis į Žemės ūkio, Ekonomikos, Finansų ministerijas, kad sutartyse su užsieniečiais būtų numatytas privalomas maksimalus vietinės žaliavos supirkimas ir neleisti užsienio kapitalui statyti monopolinių įmonių. Kaip atsvarą stambiesiems perdirbėjams imti organizuoti kooperatinį judėjimą. Tuo tikslu ŽŪR suformuoti specialistų grupę.
Išrinkta valdyba
1993 05 19 d. ŽŪR Tarybos prezidiumo posėdyje išrinkta nauja ŽŪR valdyba iš 5 narių: agronomas A.Aleksynas, ekonomistas Z.Keliauskas, inžinierius R.Kaunas, LJŪRS instruktorius V.Kisielis, (zootechnikas – D.Pamakštys patvirtintas birželio 23 d. ŽŪR Tarybos prezidiumo posėdyje). E.Alionis į naujai išrinktą ŽŪR valdybą neįtrauktas, nes nuspręsta jį atleisti iš ŽŪR direktoriaus pareigų.
Nenorėjo mokėti mokesčio už nuomą
1993 06 21 d. ŽŪR tarybos prezidiumo posėdyje pritarta ŽŪR pirmininko pasiūlymui – organizacijos direktoriumi patvirtintas inžinierius Romas Kaunas. Prof. A.Stancevičius griežtai kalbėjo apie kai kurių tarybos narių atsakomybės stoką. Tarp tokių – ŽŪR suvažiavimo metu labai aktyviai diskusijose dalyvavęs N.Dubnikovas. Po ŽŪR suvažiavimo jis buvo paskirtas Rinkos komisijos pirmininku, tačiau, pasak prof. A.Stancevičiaus, tuo šio žmogaus aktyvumas ir baigėsi – išrinktas komisijos pirmininkas nusišalino nuo bet kokios veiklos, todėl ir komisija nieko nenuveikė. ŽŪR valdyba įpareigota ieškoti naujo kandidato, kuris galėtų profesionaliai vadovauti Rinkos komisijai.
Neseniai istorinį pastatą atgavusiems ŽŪR labai trūko lėšų jį prižiūrėti, tačiau šiame pastate patalpas net lengvatinėmis sąlygomis nuomojusios LŪS ir LŽSS delsė mokėti nuomos mokestį, todėl prezidiumo nariai svarstė, kaip elgtis. LŪS atstovas V.Ignotas nieko konkretaus negalėjo pasakyti, o LŽSS pirmininkas A.Liaugaudas teisinosi, kad jo vadovaujama itin gausi organizacija yra nemoki. Kodėl ŽŪR prezidiumas kėlė šį klausimą? Žvilgtelėkime į ŽŪR direktoriaus pateiktą 1993 m. išlaidų sąmatą – vien patalpoms šildyti numatyta skirti 7.585 Lt ir salei šildyti – 6.650. Iš viso ŽŪR metų veiklos išlaidos siekė 110.610 Lt, todėl ir buvo reikalaujama, kad nuomininkai atsiskaitytų už patalpų nuomą.
Pasiūlė reorganizuoti bendroves
1993 08 19 d. ŽŪR tarybos prezidiumo posėdžio darbotvarkėje bene svarbiausias klausimas – dėl žemės ūkio produkcijos augintojų kooperatyvų kūrimo. Prof. A.Stancevičius iškėlė idėją kolūkių įvaizdį išlaikiusias žemės ūkio bendroves reorganizuoti į kooperatinio tipo žemės ūkio įmones. LŽŪBA tyliai nurijo šį pasiūlymą.
ŽŪR prezidiumas papildytas naujais nariais: ŽŪR atstovas Lietuvos privataus kapitalo aljanso kolegijoje prof. A.Šiuliauskas bei Lietuvos agroserviso įmonių asociacijos „Lietžemūktechnika“ atstovas A.G.Jakas.
Palaikė žemdirbių streiką
1993 11 27 d. ŽŪR prezidiumo posėdis buvo išskirtinis – be kita ko, svarstyta ŽŪR pozicija dėl žemdirbių streiko, kuris prasidėjo Telšiuose ir buvo nukreiptas į pieno perdirbimo įmonę.
ŽŪR prezidiumo narys V.Knašys iš esmės pritarė organizuojamam žemdirbių streikui, tačiau kritikavo žemdirbius dėl kai kurių keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, buvo reikalaujama supirkti visą produkciją. Pasak jo, supirkimo garantijos gali būti teikiamos tik nustatytai kvotai ir ekonomiškai pagrįstomis kainomis.
P.Vasinauskas papasakojo apie prieš 60 metų įvykusį Suvalkijos žemdirbių streiką, prie kurio organizavimo jis pats buvo prisidėjęs: „Prieš karą streiko išdavoje buvo pasiekti politiniai laimėjimai: į vyriausybę atėjo liaudininkai ir krikščionys demokratai. Be to, buvo padidintos bekonų ir pieno supirkimo kainos“. Kokios pozicijos tada laikėsi ŽŪR? Pasak P.Vasinausko, žemdirbių streike ŽŪR nedalyvavo.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius reziumavo prezidiumo narių pasiūlymus: ŽŪR vardu parengti žemdirbių reikalavimus remiantį kreipimąsi į Seimą ir Vyriausybę, informuoti apie tai ŽŪM ir žemdirbių streiko komitetą.
Dėl pieno įmonių privatizavimo
1993 12 10 d. ŽŪR prezidiumas konstatavo, kad dalis Lietuvos pieno perdirbimo įmonių iš žemdirbių rankų išslydo. Liko tik įmonės su atsilikusia technologija. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas T.Voicechovskis patvirtino, kad jau privatizuota 50 proc. pieno pramonės įmonių. Pasak jo, esant tokioms aplinkybėms žemdirbiams labiau apsimokėtų kurti alternatyvią pieno perdirbimo pramonę per pieno gamintojų kooperatyvus.
Po ilgų diskusijų ŽŪR prezidiumas nutarė kreiptis į Seimo Agrarinį komitetą, Vyriausybę, ŽŪM su prašymu, kad būtų sustabdytas pieno perdirbimo įmonių privatizavimas, o valstybės institucijos pasirūpintų papildomomis investicinėmis išmokomis, papildytų privatizavimo tvarką ir sudarytų privatizavimo priežiūros komisiją.
Tačiau iš minėtų institucijų ŽŪR atsakymo nesulaukė.
1994 m. Pakoreguotos veiklos kryptys
1994 03 09 d. ŽŪR Tarybos posėdyje nustatytos ŽŪR veiklos kryptys: stiprinti žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijas, skatinti netradicinę žemės ūkio gamybą, plėtoti kooperaciją, skatinti amatus ir namudinius verslus, pagal sutartis bendradarbiauti su LŽŪKT, ieškoti optimalių ūkininkų ūkių modelių. Patvirtintos ŽŪR narių bei Tarybos narių rinkimo, atšaukimo ir pasitraukimo taisyklės. Taip pat patvirtintos ŽŪR narių – rėmėjų priėmimo, išstojimo ir šalinimo taisyklės, ŽŪR garbės narių rinkimo taisyklės, suvažiavimo reglamentas, Tarybos ir Prezidiumo darbo reglamentas, Valdybos laikinas darbo reglamentas, Revizijos komisijos darbo reglamentas bei komisijų darbo reglamentas. Šiame posėdyje nuspręsta surengti antrąjį suvažiavimą 1994 m. kovo 25 d., patvirtinta jo darbotvarkė. Posėdyje gerai įvertinta ŽŪR prezidiumo veikla, bet aptarti ir rezervai – atsisakyti pastovių komisijų veiklos, kurios savęs nepateisino ir grįžti prie žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijų atstovavimo prezidiume. Todėl nutarta šiuo principu pertvarkyti Prezidiumą.
ŽŪR antrasis suvažiavimas (1994 m.)
1994 03 25 d. Kaune surengtas ŽŪR narių II – asis suvažiavimas.
Dalyvavo 96 proc. visų organizacijų. Taip pat dalyvavo 13 rajonų žemės ūkio tarybų. Išduoti 97 mandatai delegatams.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius ataskaitiniame pranešime be kita ko akcentavo sudėtingus santykius su Kauno miesto savivaldybe, kuri vilkino pasitraukti iš ŽŪR atgautų patalpų. Kliuvo ir ŽŪM. Pasak prof. A.Stancevičiaus, ministerija ignoruoja žemdirbių organizacijų veiklą. Deja, žemės ūkio ministras nesurado laiko atvykti į ŽŪR suvažiavimą.
Pasak prof. A.Stancevičiaus, pagrindinis suvažiavimo klausimas – žemdirbių kooperatinio judėjimo skatinimas. ŽŪR veikė specialistų grupė, kuri konsultavo, ruošė įstatus, kitą dokumentaciją šalyje besikuriančioms kooperatinėms bendrovėms. ŽŪR prašė žemės ūkio specialistų, draugijų, sąjungų narius padėti žemdirbiams, būti kooperatyvų organizatoriais. Vyriausybė buvo nuolat raginama remti kooperaciją, ruošti atitinkamus įsakymus, padėti žemdirbiams kreditais. Taip pat pirmininkas ragino Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungą įtraukti savo narius į žemdirbišką veiklą, tačiau nesiintegruoti į LŪS – likti savarankiška organizacija.
ŽŪM atstovas, ŽŪR tarybos narys A.Giedraitis kalbėjo apie lietuviškų traktorių gaminimo niuansus, esą reikėtų juos gaminti, tačiau skaičiavimai rodo, kad traktoriaus savikaina bus didesnė nei gaminamų kaimyninėje Baltarusijoje.
Tarp diskusijų – kiti svarbūs ir įdomūs klausimai. Pavyzdžiui, M.Treinys siūlė parengti ŽŪR oficialią nuomonę dėl 2-3 ha privatizavimo, dėl santykių su LŪS ir LŽSS, dėl „Ūkininko patarėjo“ perdavimo ŽŪR. Koks pagrindas? Paskelbta, kad tarpukariu leistas „Ūkininko patarėjas“ turi būti grąžinamas atkurtai organizacijai.
Suvažiavime buvo pristatytas ŽŪR Tarybos narių naujas sąrašas, nes jis pasipildė atstovais nuo naujai susikūrusių draugijų, organizacijų, be to buvo sustabdyti kai kurių Tarybos narių įgaliojimai.
ŽŪR tarybos narių sąrašas:
Stasys Mizara, Lietuvos miško savininkų asociacija;
Jonas Čiulevičius, Lietuvos ūkininkų sąjunga;
Kęstutis Obelevičius, Lietuvos apynių augintojų draugija;
Nobertas Uselis, Lietuvos braškių augintojų draugija;
Vincentas Pranevičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacija;
Algimantas Banys, Lietuvos žalųjų galvijų gerinimo draugija;
Vladas Džiaugys, Lietuvos veislinių kiaulių augintojų draugija;
Henrikas Matuzevičius, Lietuvos arklių augintojų draugija;
Pranas Mickus, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija;
Vladislovas Rūsys, Lietuvos sliekų augintojų draugija;
Andriejus Jakas, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija;
Edvardas Kamarūnas, Žemės ūkio ministerija;
Alfonsas Giedraitis, Žemės ūkio ministerija;
Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
Vytautas Gudynas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
Romualdas Zemeckis, Kaimo inovacinis centras;
Leonardas Deglius, Lietuvos agronomų sąjunga;
Vytenis Neverdauskas, narys – rėmėjas;
Mečislovas Treinys, narys – rėmėjas;
Petras Vasinauskas, ŽŪR Senatas;
Vladas Genys, ŽŪR Senatas;
Leonas Kadžiulis, Žemės ūkio mokslo taryba;
Juozas Šveistys, Žemės ūkio mokslo taryba;
Antanas Griūnovas, Lietuvos grūdų augintojų asociacija;
Liudvikas Rimkevičius, Lietuvos šiltnamių asociacija;
Jonas Kuosa, Lietuvos juodmargių galvijų gerinimo asociacija;
Jonas Martuzevičius, Lietuvos gyvūnų globos draugija;
Petras Bėčius, Lietuvos rapsų augintojų draugija;
Dr. Česlovas Tallat – Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija.
II-ojo ŽŪR suvažiavimo papildytas Prezidiumas:
Prof. .Stancevičius; E.Kamarūnas; A.Giedraitis; J.Čiulevičius; V.Lugauskas; J.Lankauskas; E.Liaugaudas; E.Vaicekauskas; L.Bružikienė; V.Gudynas; A.Bunevičius; D.Šernienė; V.Pranevičius;G.Kisielius; K.Česnavičius; V.Rūsys; J.Liaukonis; A.Jakas; J.Ramonas; A.Tarvainis; V.Knašys.
Suvažiavimas priėmė 8 rezoliucijas:
„Dėl žemdirbių kooperacijos“,
„Dėl negrąžintų paskolų terminų pratęsimo“,
„Dėl žemdirbių draugijų (sąjungų, asociacijų ir k.t.) veiklos plėtojimo“, „Dėl užsienio investicijų Lietuvos žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonei“,
„Dėl žemdirbių organizacijų išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo“, „Dėl alternatyviosios karinės tarnybos“,
„Dėl disponavimo privačia žeme“,
„Dėl žemės ūkio produktų vidaus rinkos apsaugos“.
Dėmesys kooperacijai
1994 06 03 surengtas ŽŪR tarybos posėdis kooperacijos plėtros klausimais. Posėdyje dalyvavo grupelė besisteigiančių ir jau veikiančių žemės ūkio kooperatyvų vadovai arba atstovai, kooperacijos specialistai, Seimo, ŽŪM bei politinių partijų atstovai. Posėdyje informaciją pateikė ŽŪM Privatizavimo departamento direktorius V.Skulskis. Jo informacija nebuvo džiuginanti. Štai pirmojo perdirbimo įmonių privatizavimo rezultatai buvo blogi – tik 18 proc. akcijų pateko į žemdirbių rankas. Pasak V.Skulskio, taip nutiko dėl kelių priežasčių: kaimo žmonių pasyvumas bei sunki ekonominė situacija. Pranešėjas priminė, kad antrojo privatizavimo etapo metu akcijas bus galima įsigyti už pinigus. Taigi tikėtis geresnių rezultatų sunku. Kokia išeitis? Žemės ūkio akademijos mokslinio tyrimo laboratorijos vedėjas Julius Ramanauskas paragino kurti ūkininkų kredito kooperatyvus. Posėdyje dalyvavęs LŪS pirmininkas J.Čiulevičius čia pat pranešė, kad LŪS iniciatyva tokie kooperatyvai labai greitai bus kuriami padedant Kanados vyriausybei. Esą LŪS jau yra paruošusi kredito kooperatyvų kūrimo planą. Užbėgant įvykiams už akių galime pastebėti, kad LŪS planai neišsipildė – nė vienas kredito kooperatyvas taip ir nebuvo įkurtas. Kanados vyriausybė parinko Kanados lietuvių komandą, kuriai ir buvo patikėta parama steigti kredito unijas Lietuvoje.
ŽŪR tarybos posėdis peraugo į Lietuvos kooperatinio judėjimo iniciatorių respublikinį pasitarimą, kurio metu buvo priimtas nutarimas „Dėl žemės ūkio kooperacijos plėtotės“. Jame valdžios institucijoms buvo siūloma kooperacijos proceso nepolitizuoti, o remti kaip gamintojų interesus ginantį procesą, siekį įgyvendinti žemės ūkio subjektų lygiateisiškumą rinkoje.
Minėtame pasitarime buvo išrinkta iniciatyvinė grupė, kuri iki pirmojo Lietuvos žemės ūkio kooperatininkų suvažiavimo atstovautų žemdirbių kooperacijos judėjimą. Į iniciatyvinę grupę buvo išrinkti ir du ŽŪR atstovai:
J.Adomaitis, Agrarinės ekonomikos institutas;
K.Bružikas, Ūkininkų sąjunga;
J.Čiulevičius, Ūkininkų sąjungos valdyba;
N.Gaižutienė, Agrarinės ekonomikos institutas;
M.Grigaliūnas, Žemės ūkio bendrovių asociacija;
Z.Keliauskas, Žemės ūkio rūmai;
R.Naujokienė, Žemės ūkio ministerija;
G.Pečiuliauskas, Žemės ūkio ministerija;
J.Ramanauskas, Žemės ūkio akademija;
J.Ramonas, Ūkininkų sąjunga;
Prof. A.Stancevičius, Žemės ūkio rūmai;
M.Treinys, Lietuvos Seimas.
Be kita ko, iniciatyvinė grupė Vyriausybei siūlė įkurti žemės ūkio kooperacijos fondą.
Ministerija pasiūlė ŽŪR deleguoti savo atstovą į jos kolegiją. Atsiliepiant į šį ministro Rimanto Karazijos kvietimą, ŽŪR Prezidiumas į ŽŪM kolegiją delegavo ŽŪR direktorių R.Kauną.
ŽŪR tarybos posėdyje priimta rezoliucija „Dėl žemės ūkio kooperacijos plėtotės“, kurioje akcentuota, kad „Lietuvos žemės ūkio kooperacijos įmonės ir turi būti nepolitizuotos, savarankiškos, valstybės remiamos žemės ūkio institucijos, atstovaujančios ir ginančios žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus jų santykiuose su valstybinės valdžios bei valdymo struktūromis ir rinkos subjektais, padedančios įgyvendinti žemės ūkio subjektu lygiateisiškumą rinkoje“.
Pasitarime pasiūlyta Vyriausybei parengti kooperacijos plėtotės žemės ūkyje tikslinę programą, įsteigti žemės ūkio kooperacijos fondą. Kreiptasi į Seimą prašant priimti įstatymą, leidžiantį žemės ūkio kooperatyvams susigrąžinti 1940 metais nacionalizuotą ir šiuo metu išlikusį žemės ūkio kooperatinį turtą. Taip pat raginama Vyriausybė greičiau sukurti kooperatinio kreditavimo sistemą, ir pirmuosius 5 metus kooperatyvus atleisti nuo PVM ir pelno mokesčio mokėjimo.
Kredito kooperacijos pradžia
1994 08 30 d. ŽŪR prezidiumo posėdis skirtas išimtinai kooperacijos temai. Posėdyje dalyvavo Kanados kredito unijų atstovė R.Piečaitienė. Ji paaiškino, kad negalima kurti kredito kooperatyvų, kol LR Seimas nepriėmė kredito unijų įstatymo. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius paprašė prezidiumo pritarimo kreiptis į Seimą ir Vyriausybę su prašymu paspartinti Kredito unijų įstatymo priėmimą.
LŽŪBA atstovas J.Kraujelis papasakojo apie bendrovių bandymą įkurti kredito įstaigą. Iniciatoriai jau buvo surinkę 3 mln. Lt., tačiau pritrūko pasitikėjimo, o ir nebuvo įstatymo, todėl surinktą fondą bendrovės išsidalino.
Prezidiumo posėdyje skirta dėmesio ir jautriai žemdirbių konsultavimo temai. ŽŪR prezidiumo narys J.Ramonas priekaištavo, kad valstybės remiama LŽŪKT neužsiima kooperacijos privalumų aiškinimu. Jam pritarė Č.Jukna, pasak kurio, padaryta klaida, kad žemdirbių konsultavimas atskirtas nuo ŽŪR. J.Ramonas priekaištavo LŪS vadovui J.Čiulevičiui, kuris nepritaria idėjai perdirbimo įmonių akcijas įsigyti žemdirbiams.
Pralaužė santykių su ŽŪM ledus
1994 12 27 d. įvyko ŽŪR tarybos posėdis, kuriame pagaliau dalyvavo ŽŪM vadovai. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius pasidžiaugė, kad tokio susitikimo žemdirbių organizacijos laukė trejus metus. Dabar tikisi sulaukti ne tik moralinės, bet ir materialinės paramos.
Ministras V.Einoris teisinosi, kad iš karto išspręsti visas žemdirbių problemas – sunku. Padejavęs, kad per vėlai pradėta kalbėti apie žemdirbių kooperaciją, tuoj pat, sau prieštaraudamas, pridūrė, kad ateitis priklausanti stambiems ūkiams.
1995 m. Ministerijos laviravimai
1995 01 27 d. išplėstiniame ŽŪR prezidiumo posėdyje aptarti pieno ir mėsos gamintojų ir perdirbėjų zoninių pasitarimų rezultatai bei kooperacijos plėtros klausimai.
ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius perspėjo, kad valstybės turto privatizavimo tvarka yra ydinga. Pasak profesoriaus, turtas koncentruojasi nedidelės grupės asmenų valdomose akcinėse įmonėse. ŽŪR pirmininkas ragino žemdirbius bet kokiomis sąlygomis siekti įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų. Prof. A.Stancevičius pagyrė naująjį žemės ūkio ministrą V.Einorį, kuris išdrįso iš esmės pritarti Žemaitijos žemdirbių streikui – kovai su pieno perdirbėjų monopolija. Priežastis – AB „Žemaitijos pienas“ vadovo Pažemecko veiksmai. Kai žemdirbiai išpirkę 30 proc. įmonės akcijų pabandė įkurti pieno gamintojų akcininkų kooperatyvą, perdirbėjai demonstratyviai pareiškė nepalaikantys tokio kooperatyvo kūrimo idėjos ir iš esmės sužlugdė akcininkų kooperatyvo viltis, išleidę papildomą akcijų emisiją, kurią patys ir išpirko.
Tačiau ŽŪM sekretorius V.Kamblevičius elgėsi kitaip nei ministras V.Einoris – Kauno ir Panevėžio zonose vykusiuose pasitarimuose iš esmės palaikė perdirbėjus, aiškindamas, kad perdirbėjai su pieno gamintojais elgiasi sąžiningai.
ŽŪR prezidiumo posėdyje stebėtasi ir LŪS pozicija, kuri ragina ūkininkus nedalyvauti perdirbimo įmonių privatizavime.
Pirmosios diskusijos dėl santykių su ES
1995 04 12 d. išplėstinis ŽŪR prezidiumo posėdis. Bene pirmą kartą diskutuota dėl santykių su ES. ŽŪR pirmininkas prof. A.Stancevičius pranešė, kad Lietuvai skirta tik 1.000 t mėsos eksporto į ES kvota. Tik tiek. Kažkuris prezidiumo narys pajuokavo, kad maždaug tiek mėsos pardavimui pagamindavo vienas Ėriškių kolūkis.
Kitas klausimas – kas laukia 1,3 mlrd. čekių, kuriuos dar turi gyventojai? Didelė dalis čekių pateko į nedidelės grupės asmenų rankas, jie perka stambius objektus, pavyzdžiui, tokie asmenys ketina nupirkti ir strateginį objektą – Kėdainių trąšų gamyklą. Dėl šio klausimo ŽŪR sieja viltis su žemės ūkio ministru, kuris, beje, išrinktas ir Seimo nariu. Tai pirmasis atvejis, kai ne Seimo narys tampa ministru, bet ministras tampa Seimo nariu.
Prezidiumo posėdyje nutarta 1995 06 05 surengti ŽŪR III suvažiavimą, kuriame be kitų klausimų būtų svarstomas ir ŽŪR įstatymo projektas.
