ŽŪR 100-metis: malda, dėkingumas ir duona – amžinosios vertybės, lydinčios Lietuvos kaimą

2026 metų gegužės 28-oji Kaune tapo ypatinga diena visai Lietuvos žemdirbių bendruomenei. Minint Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų 100 metų jubiliejų, šventė prasidėjo ten, kur žmogus visais laikais ieškojo stiprybės, vilties ir prasmės – maldoje.

Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje susirinkę žemdirbiai, kaimo bendruomenių atstovai, socialiniai partneriai, ilgamečiai Žemės ūkio rūmų nariai ir svečiai drauge dėkojo už nueitą kelią, už žmones, kūrusius ir saugojusius žemdirbių savivaldos idėją, už Lietuvos kaimą, kuris per šimtmetį išgyveno ne vieną išbandymą, tačiau išliko gyvas, kuriantis ir augantis.

   

Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Kreipdamasis į susirinkusiuosius jis priminė Lietuvos žemės ūkio rūmų istoriją, jų svarbą valstybės gyvenime ir žemdirbių vaidmenį kuriant šalies gerovę. Arkivyskupas linkėjo visai Žemės ūkio rūmų bendruomenei, žemdirbiams ir kaimo gyventojams Dievo palaimos, stiprybės bei išminties tęsiant prasmingus darbus, kurie gražina mūsų šalį ne tik materialiais pasiekimais, bet ir puoselėjamomis vertybėmis.

 

Maldoje buvo dėkojama už Lietuvos žemdirbius, jų šeimas, kaimo bendruomenes ir visus žmones, kurių gyvenimas neatsiejamas nuo žemės. Už tuos, kurie kasdien savo darbu augina duoną, saugo tradicijas, puoselėja kraštą ir perduoda meilę žemei ateities kartoms.

Ši maldos valanda tapo jautriu priminimu, kad Lietuvos kaimo stiprybė visais laikais rėmėsi ne vien darbu. Ji augo iš tikėjimo, atsakomybės, bendrystės ir pasitikėjimo vienas kitu. Per šimtą metų keitėsi valstybės santvarkos, ekonominės sąlygos, technologijos, tačiau žmogaus ryšys su žeme, šeima ir bendruomene išliko ta vertybe, kuri vienija kartas.

Nuo visos Žemės ūkio rūmų bendruomenės bažnyčioje žodį tarė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.

Savo kalboje ji pabrėžė, kad šimtas metų – tai kur kas daugiau nei datos ar istoriniai faktai. Tai šimtmečio istorija, parašyta žmonių rankomis, jų darbu, atsakomybe, bendruomeniškumu ir meile žemei.

Pirmininkė dėkojo visoms kartoms, kurios kūrė Žemės ūkio rūmus, gynė jų idėją sudėtingais laikotarpiais ir išsaugojo žemdirbių savivaldos tradiciją iki šių dienų. Ypatingi padėkos žodžiai buvo skirti organizacijoms narėms, tarybos nariams, darbuotojams, socialiniams partneriams ir visiems žemdirbiams, kurie kasdien savo darbais stiprina Lietuvos kaimą ir atstovauja jo interesams.

„Žemės ūkio rūmų istorija – tai žmonių istorija. Istorija tų, kurie tikėjo bendrystės galia, gebėjo susitelkti dėl bendro tikslo ir niekada neprarado atsakomybės už savo kraštą“, – šios mintys jautriai suskambo visiems susirinkusiesiems.

Po Šv. Mišių šventės dalyviai, lydimi iškilmingai skambėjusio policijos orkestro, vieninga eisena patraukė į Parodos kalną. Ši kelionė tapo simboliniu šimtmečio minėjimo akcentu, sujungusiu tikėjimą, bendrystę ir pagarbą Lietuvos žemdirbių savivaldos istorijai.

Parodos kalne buvo pašventintas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų 100-mečiui pasodintas ąžuolas. Nuo seno lietuvių kultūroje ąžuolas simbolizuoja stiprybę, ilgaamžiškumą, tvirtumą ir gyvybingumą. Todėl neatsitiktinai būtent šis medis pasirinktas įamžinti garbingą Žemės ūkio rūmų sukaktį.

   

Pasodintas ąžuolas simbolizuoja visų Žemės ūkio rūmų narių vienybę, susiklausymą ir gebėjimą veikti drauge dėl bendro tikslo. Kaip ąžuolo šaknys giliai įauga į žemę, taip ir Žemės ūkio rūmų istorija per šimtmetį įsišaknijo Lietuvos kaime, žemdirbių bendruomenėse ir visuomenės gyvenime. O jo tvirtas kamienas ir plačios šakos primena organizaciją, kuri per šimtą metų išaugo į stiprią, autoritetingą ir Lietuvos žemdirbiams ir kaimo gyventojams atstovaujančią savivaldos instituciją.

Ąžuolo pašventinimas tapo ne tik simboline padėka visoms kartoms, kūrusioms ir stiprinusioms Žemės ūkio rūmus, bet ir prasmingu įsipareigojimu ateičiai – saugoti bendrystę, puoselėti atsakomybę už Lietuvos kaimą ir perduoti šias vertybes ateinančioms kartoms.

Vėliau šimtmečio minėjimas persikėlė į Žemės ūkio rūmų salę, kur vienu jautriausių šventės akcentų tapo duonos pagerbimo ceremonija.

Į salę duonos kepalą iškilmingai įnešė Adas, Vėja, Vaida ir Gintaras Jateikos. Tai buvo daugiau nei simbolinis veiksmas. Duona lietuvių kultūroje nuo seno reiškia gyvybę, darbą, šeimą, bendruomenę ir pagarbą žemei. Ji primena žmogaus ir gamtos ryšį, kantrybę, kasdienį triūsą ir gebėjimą dalintis.

Todėl neatsitiktinai būtent duonos pagerbimu buvo pradėtas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų šimtmečio minėjimas.

Monsinjoras Kęstutis Latoža palaimino duoną, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmus ir visą Lietuvos žemdirbių bendruomenę. Palaiminimo akimirka daugeliui tapo ypatingai jautriu šventės momentu, sujungusiu praeitį, dabartį ir ateitį.

Po palaiminimo Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė priėmė pašventintą duoną kaip bendrystės, vienybės ir pagarbos žmogaus darbui simbolį.

Tą dieną Kaune susijungė trys ypatingi simboliai – malda, ąžuolas ir duona. Malda priminė dvasines vertybes, kurios lydėjo Lietuvos kaimą per visą šimtmetį. Ąžuolas įprasmino stiprybę, ilgaamžiškumą ir vienybę. Duona tapo pagarbos žmogaus darbui ir žemei ženklu.

Šie simboliai geriausiai atspindi ir pačių Žemės ūkio rūmų esmę. Per šimtą metų organizacija augo kartu su Lietuva, išgyveno istorinius lūžius, iššūkius ir permainas, tačiau išliko ištikima savo misijai – vienyti žemdirbius, ginti jų interesus ir stiprinti Lietuvos kaimą.

ŽŪR šimtmečio šūkis „Augame drauge su Lietuva“ šią dieną įgavo ypatingą prasmę. Maldoje, bendrystėje, ąžuolo sodinime ir duonos pagerbime buvo juntama tai, kas per šimtmetį išliko nepakitę – pagarba žmogui, žemei, darbui ir Lietuvai.

Padėka šimtmečio šventės rėmėjams

Už paramą ir pagalbą organizuojant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų 100-mečio šventę nuoširdžiai padėkota:

  • Lietuvos šiltnamių asociacijai;
  • Pramoninių uogynų augintojų asociacijai;
  • Lietuvos daržovių augintojų asociacijai;
  • UAB „Kietaviškių daržovės“;
  • Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijai;
  • UAB „Litgenas Lietuvos Vokietija“;
  • AB „Vilkijos ūkis“;
  • Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijai;
  • Biržų rajono žemdirbių asociacijai;
  • UAB „IDAVANG“;
  • Žemės ūkio kooperatyvui „Lietuviško ūkio kokybė“;
  • UAB „Vetmarket“;
  • Lietuvos kiaulių augintojų asociacija;
  • UAB „Cesta”;
  • Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijai;
  • Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijai;
  • Žemės ūkio kooperatyvui „Suvalkijos daržovės“;
  • UAB „Evaldo daržovės“;
  • Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“;
  • „Vereinigte Hagelversicherung VVAG“ filialui VH Lietuva.

 

Skip to content