Lietuvos laukuose pagaliau įsibėgėjo pagrindinis javapjūtės sezonas. Ūkininkai pradėjo kulti žieminius rapsus, kviečius, rugius, avižas ir žirnius. Nors derliaus nuėmimo darbai vyksta intensyviai, nuotaikos ūkiuose nėra optimistinės – derliaus kokybę ir tempą vis dar lemia permainingi orai, o ekonominė situacija grūdų augintojams išlieka sudėtinga.
Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Andžej Kulevičius sako, kad gamtiniai ir ekonominiai veiksniai kelia nemažai iššūkių ir sunkumų ūkininkams, šiųmetinėje javapjūtėje.
„Derliaus nuėmimo sezonas – tai visų metų darbo rezultatas. Tačiau šiemet ūkininkų lūkesčius temdo ne tik nestabilūs orai, bet ir nepalanki ekonominė situacija. Ūkininkai susiduria su augančiomis sąnaudomis, o grūdų supirkimo kainos išlieka tokios, kokios buvo prieš penkiolika metų. Toks disbalansas kelia didelį nerimą dėl ūkių konkurencingumo ir ateities“, – sako A. Kulevičius.
Orų permainos apsunkina javapjūtę
Nors daugelyje šalies regionų javapjūtė jau įsibėgėjo, darbų eigą ir toliau koreguoja nepastovūs orai. Dažni lietūs stabdo kombainų darbą, didina grūdų drėgnį ir verčia ūkininkus papildomai investuoti į grūdų džiovinimą.
Kiekviena lietinga diena reiškia ne tik vėluojantį derliaus nuėmimą, bet ir didesnę grūdų kokybės praradimo riziką.
Gamybos sąnaudos auga sparčiau nei pajamos
Šių metų javapjūtę ypač apsunkina išaugusios gamybos sąnaudos. Derliaus nuėmimas reikalauja daug degalų – jie reikalingi ne tik kombainams ir kitai technikai, bet ir grūdų transportavimui bei džiovinimui.
Žemdirbiai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje nebuvo pratęsta akcizo lengvata žemės ūkiui, o kaimyninėje Lenkijoje ūkininkams taikomos degalų kompensacijos. Tai mažina Lietuvos ūkių konkurencingumą bendroje Europos rinkoje.
„Ūkininkai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su kitų Europos šalių gamintojais. Todėl labai svarbu, kad konkurencinės sąlygos būtų kuo panašesnės. Kai vienose valstybėse ūkininkams kompensuojama dalis degalų išlaidų, o kitose tokios paramos nėra, skirtumai tampa akivaizdūs“, – pažymi ŽŪR vicepirmininkas A.Kulevičius.
Grūdų kainos – lyg prieš penkiolika metų
Dar vienas didelis iššūkis – grūdų supirkimo kainos. Nors per pastaruosius penkiolika metų ženkliai pabrango trąšos, augalų apsaugos priemonės, kuras, žemės ūkio technika, atsarginės dalys, darbo užmokestis ir mokesčiai, grūdų kainos tarptautinėse biržose šiandien yra panašios į buvusias daugiau kaip prieš dešimtmetį.
Kadangi Lietuvos grūdų supirkimo kainos tiesiogiai priklauso nuo pasaulinių biržų, ūkininkai jų praktiškai negali paveikti.
Pasak A. Kulevičiaus, vienintelis veiksnys, kuris iki šiol leidžia daugeliui ūkių išlikti konkurencingiems, yra nuolat augantis darbo našumas ir modernios technologijos.
„Per pastaruosius metus Lietuvos ūkininkai investavo į pažangią techniką, skaitmeninius sprendimus ir didino darbo našumą. Būtent tai šiandien leidžia išlaikyti ūkius gyvybingus. Tačiau vien produktyvumo augimo nepakaks, jei produkcijos kainos ir toliau nepadengs gamybos sąnaudų“, – teigia A. Kulevičius.
Brangsta grūdų džiovinimas ir transportavimas
Didelę galutinės produkcijos savikainos dalį sudaro ir paslaugos po derliaus nuėmimo. Ūkininkų duomenimis, grūdų transportavimo iš ūkio į elevatorių paslaugos šiemet pabrango apie 20 proc. Taip pat išaugo grūdų džiovinimo ir valymo kainos.
Šiuo metu grūdų džiovinimas kainuoja apie 7 eurus už toną už kiekvieną vienu procentiniu punktu sumažintą drėgnį iki bazinio 14 proc. drėgnumo, todėl drėgnesnio derliaus atveju papildomos išlaidos gali siekti dešimtis eurų už toną.
Žemdirbių teigimu, šios paslaugos Lietuvoje yra gerokai brangesnės nei kai kuriose kaimyninėse valstybėse.
Reikia sprendimų ūkių konkurencingumui išlaikyti
Žemės ūkio rūmų nuomone, šiandien svarbiausia užtikrinti, kad Lietuvos grūdų augintojai galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis su kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkais.
Pasak A. Kulevičiaus, būtina mažinti administracinę naštą, ieškoti sprendimų dėl energijos ir kuro sąnaudų, skatinti investicijas į efektyvesnes technologijas bei užtikrinti stabilią ir prognozuojamą žemės ūkio politiką.
„Ūkininkai prašo ne išskirtinių sąlygų, o sąžiningos konkurencijos. Kai gamybos sąnaudos nuolat didėja, o produkcijos kainos stagnuoja, ilgainiui kyla grėsmė ne tik atskirų ūkių gyvybingumui, bet ir viso grūdų sektoriaus konkurencingumui. Todėl šiandien ypač svarbu ieškoti sprendimų, kurie padėtų ūkininkams išlikti stipriems ir užtikrintų šalies maisto gamybos potencialą“, – pabrėžia Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Andžej Kulevičius.
Nors javapjūtė dar tik įsibėgėja, jau dabar aišku, kad šių metų derliaus rezultatus lems ne vien gamtos sąlygos. Ne mažiau svarbūs bus ekonominiai veiksniai – grūdų kainų pokyčiai, energijos sąnaudos ir valstybės gebėjimas sudaryti konkurencingas sąlygas šalies ūkininkams.