Copa-Cogeca palankiai vertina naują Europos Komisijos žemės ūkio mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptį, tačiau pabrėžia, kad vien sukurti naujas technologijas nepakanka. Jos turi kuo greičiau pasiekti ūkius, būti praktiškai pritaikomos, finansiškai prieinamos ir padėti ūkininkams spręsti realias gamybos problemas.
Organizacija išskiria skaitmeninių technologijų, dirbtinio intelekto, robotikos, biotechnologijų, efektyvesnio vandens ir trąšų naudojimo sprendimų svarbą. Kartu raginama ūkininkus ir žemės ūkio kooperatyvus aktyviau įtraukti į inovacijų kūrimą, bandymus ir jų pritaikymą praktikoje.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Andžej Kulevičius pažymi, kad technologijų pažanga žemės ūkyje vyksta labai sparčiai, todėl ūkininkams svarbu ne tik stebėti pokyčius, bet ir iš anksto ruoštis kitam sezonui.
„Žemės ūkyje sprendimų negalime pradėti ieškoti tada, kai jau išvažiuojame į laukus. Kitiems metams reikia ruoštis dabar – vertinti praėjusį sezoną, skaičiuoti sąnaudas, planuoti investicijas ir žiūrėti, kokios technologijos gali padėti dirbti tiksliau bei efektyviau. Ūkininkavimas vis labiau remiasi duomenimis, todėl šiandien priimti sprendimai gali nulemti kito sezono rezultatą“, – sako A. Kulevičius.
Technologija turi spręsti konkrečią ūkininko problemą
Copa-Cogeca pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos turi būti glaudžiau susieti su praktiniais ūkininkų poreikiais. Todėl ūkininkai ir jų organizacijos turėtų būti įtraukiami ne tik į galutinį technologijų išbandymo etapą, bet ir į pačių sprendimų kūrimą.
A. Kulevičiaus teigimu, ūkiuose vis daugiau galimybių atveria tiksliojo ūkininkavimo technologijos, duomenų analizė, automatizuotos sistemos ir dirbtinis intelektas. Tačiau investicija turi būti vertinama pagal tai, kokią konkrečią ekonominę ar agronominę problemą ji padeda išspręsti.
„Ūkininkui inovacija reikalinga ne todėl, kad ji nauja ar madinga. Ji turi padėti sutaupyti trąšų, augalų apsaugos produktų, degalų, vandens ar darbo laiko, tiksliau atlikti darbus ir sumažinti riziką. Jeigu technologija ūkiui nesukuria apčiuopiamos naudos arba jos kaina neleidžia investicijai atsipirkti, natūralu, kad ūkininkas jos nesirinks. Todėl kuriant naujus sprendimus nuo pat pradžių būtina kalbėtis su tais, kurie juos naudos“, – pažymi ŽŪR vicepirmininkas.
Inovacijos ūkyje turi veikti kaip vientisa sistema
A. Kulevičius atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą – pavienės investicijos į modernią techniką ar technologijas savaime negarantuoja geresnio rezultato. Nauji metodai ir technologijos ūkyje turi būti diegiami kompleksiškai, susiejant techniką, duomenis, dirvožemio tyrimus, planavimą ir rezultatų vertinimą.
„Naujas technologijas turime vertinti ne kaip atskirus pirkinius, o kaip vienos sistemos dalis. Pavyzdžiui, jeigu ūkininkas įsigyja purkštuvą ar trąšų barstytuvą, galintį dirbti kintamomis normomis, vien tokios technikos turėjimas dar nesukurs laukiamo rezultato. Reikia atlikti dirvožemio tyrimus, sudaryti laukų derlingumo žemėlapius, jais vadovautis tręšiant, o nuimant derlių pagal faktinius rezultatus tuos duomenis nuolat tikslinti. Visa sistema turi veikti nuo A iki Z. Jeigu atskiras jos dalis diegsime fragmentuotai, daugeliu atvejų negausime to rezultato, kurio tikėjomės“, – pabrėžia A. Kulevičius.
Todėl, pasak ŽŪR vicepirmininko, planuojant investicijas svarbu įvertinti ne tik konkrečios technologijos kainą, bet ir tai, kokių papildomų duomenų, tyrimų, programinės įrangos, kompetencijų ar kitų sprendimų reikės, kad investicija būtų visapusiškai išnaudota.
Svarbu mažinti atotrūkį tarp mokslo ir ūkio
Copa-Cogeca ragina stiprinti žemės ūkio konsultavimo paslaugas, praktinius inovacijų demonstravimo projektus ir ūkininkų tarpusavio dalijimąsi patirtimi.
Naujos technologijos dažnai pirmiausia išbandomos mokslinių tyrimų ar bandomuosiuose projektuose, tačiau vienas svarbiausių uždavinių – užtikrinti, kad pasiteisinę sprendimai neliktų tik projektų ataskaitose ir laboratorijose, o būtų prieinami platesniam ūkininkų ratui.
„Ūkininkui labai svarbu pamatyti, kaip technologija veikia realiame ūkyje ir mūsų sąlygomis. Viena yra perskaityti technologijos aprašymą, visai kas kita – nuvažiuoti į ūkį, pamatyti rezultatą, pasikalbėti su ją jau naudojančiu kolega ir išgirsti ne tik apie privalumus, bet ir apie problemas. Todėl demonstraciniai ūkiai, konsultavimas ir ūkininkų dalijimasis patirtimi yra labai svarbi inovacijų diegimo dalis“, – sako A. Kulevičius.
Inovacijos turi būti prieinamos ne tik stambiems ūkiams
Svarbus klausimas – naujų technologijų kaina ir galimybės jomis naudotis skirtingo dydžio ūkiams. Copa-Cogeca pozicijoje pabrėžiama, kad inovacijų diegimui būtinas stabilus ir pakankamas ES finansavimas.
Organizacija akcentuoja būsimų ES finansavimo instrumentų, įskaitant „Horizon Europe“ programą ir Europos konkurencingumo fondą, reikšmę žemės ūkio moksliniams tyrimams bei inovacijoms.
A. Kulevičiaus nuomone, technologinė pažanga neturėtų tapti papildoma takoskyra tarp skirtingo dydžio ūkių.
„Negalime sukurti situacijos, kai moderniausi sprendimai prieinami tik didžiausiems ūkiams. Mažesnis ar vidutinis šeimos ūkis taip pat turi turėti galimybę naudotis duomenimis, tiksliojo ūkininkavimo technologijomis ir kitais efektyvumą didinančiais sprendimais. Tam reikia tinkamų finansavimo priemonių, konsultavimo, bendradarbiavimo ir, kur įmanoma, kooperacijos“, – teigia ŽŪR vicepirmininkas.
Investicijas reikia planuoti iš anksto ir kompleksiškai
Copa-Cogeca pozicijoje inovacijos vertinamos kaip viena priemonių, galinčių padėti Europos žemės ūkiui didinti konkurencingumą, efektyviau naudoti išteklius ir prisitaikyti prie besikeičiančių gamybos sąlygų.
ŽŪR vicepirmininkas ragina ūkininkus būsimam sezonui reikalingus sprendimus pradėti vertinti nelaukiant pavasario. Kartu svarbu matyti visą technologinę grandinę – ne tik tai, kokią techniką ar programinę įrangą ketinama įsigyti, bet ir kaip ji bus integruota į jau naudojamas ūkio sistemas bei kaip bus renkami, analizuojami ir panaudojami duomenys.
„Pasibaigus vienam sezonui jau prasideda pasirengimas kitam. Dabar yra tinkamas laikas pasižiūrėti, kur ūkyje patyrėme didžiausias sąnaudas, kur praradome efektyvumą ir kokius sprendimus galėtume pakeisti. Nebūtina iš karto pirkti brangiausios technikos. Kartais didžiausią rezultatą duoda geresnis turimų duomenų panaudojimas, tikslesnis darbų planavimas ar nedidelė investicija į technologiją. Tačiau svarbiausia, kad pasirinkti sprendimai tarpusavyje veiktų kaip viena sistema – tik tuomet galime tikėtis visos investicijos teikiamos naudos“, – apibendrina A. Kulevičius.