Europos žemės ūkis šiandien susiduria su vis didesniais iššūkiais – klimato kaita, dažnėjančiomis sausromis, vandens išteklių trūkumu ir būtinybe gaminti daugiau naudojant mažiau resursų. Siekiant padėti ūkininkams prisitaikyti prie šių pokyčių, Europos Sąjungoje įgyvendinamas tarptautinis projektas AQUAGRI-KNOW, kurio pagrindinis tikslas – surinkti, pritaikyti ir skleisti geriausias vandens valdymo inovacijas, jau sėkmingai veikiančias Europos ūkiuose.
Projektas remiasi EIP-AGRI (Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio produktyvumui ir tvarumui) veiklos grupių sukaupta patirtimi ir siekia užtikrinti, kad vertingos žinios neliktų pavieniuose projektuose, o pasiektų kuo daugiau ūkininkų, konsultantų ir kitų žemės ūkio sektoriaus dalyvių.
Šių metų pradžioje Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas buvo atrinktas tapti vienu iš dešimties AQUAGRI-KNOW ambasadorių Europoje, atstovaujančių skirtingoms šalims ir regionams. Ambasadorių misija – skleisti inovacijas, dalytis praktine patirtimi ir padėti identifikuoti kliūtis, trukdančias ūkininkams diegti naujus sprendimus.
Keturios strateginės kryptys
AQUAGRI-KNOW veikla orientuota į keturias pagrindines vandens valdymo kryptis:
- S1 – Water Use – efektyvus vandens naudojimas ir drėkinimas;
- S2 – WaterSmart Crops – sausrai atsparesni augalai ir jų auginimo technologijos;
- S3 – Water-Soil Interface – dirvožemio ir vandens sąveikos gerinimas;
- S4 – Water Reuse – pakartotinis vandens panaudojimas žemės ūkyje.
Pirmasis ambasadorių ir projekto partnerių pažintinis vizitas buvo skirtas būtent S2 – WaterSmart Crops krypčiai.
Vizitas į pažangų uogininkystės ūkį Lenkijoje
Birželio mėnesį Lenkijoje įvyko pirmasis AQUAGRI-KNOW ambasadorių susitikimas ir tarptautinis pažintinis vizitas. Renginyje dalyvavo ūkininkai, mokslininkai, konsultantai ir projekto partneriai iš įvairių Europos šalių.
Pirmasis lankytas objektas – inovatyvus uogininkystės ūkis, kuriame auginamos avietės, šilauogės, aronijos ir svarainiai. Nors ūkis užima apie 25 hektarus, jame sukaupta viena didžiausių aviečių ir šilauogių veislių kolekcijų Europoje.
Ūkis veikia smėlingų dirvožemių regione, todėl viena svarbiausių užduočių – vandens išsaugojimas. Pasak šeimininkų, vien laistymo sistemų nepakanka – būtina nuolat didinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje, gerinant jo gebėjimą kaupti ir išlaikyti drėgmę.
Didelį įspūdį vizito dalyviams paliko ūkyje naudojamos skaitmeninės technologijos: meteorologinės stotelės, augalų būklės stebėjimo sensoriai ir pažangios duomenų analizės sistemos. Surinkti duomenys leidžia vertinti ne tik aplinkos sąlygas, bet ir individualių augalų fiziologinę būklę bei patiriamą stresą.
„Šiandien jau akivaizdu, kad ateities ūkyje vienu svarbiausių išteklių tampa ne tik vanduo, bet ir duomenys. Kuo tiksliau ūkininkas supras, ko konkrečiu momentu reikia augalui, tuo efektyviau galės naudoti turimus išteklius ir priimti sprendimus“, – pažymi AQUAGRI-KNOW ambasadorius Lietuvoje Vytenis Grigas.
Pasitelkus dirbtinio intelekto sprendimus, sukaupta informacija analizuojama ir naudojama prognozuojant augalų poreikius bei teikiant rekomendacijas dėl optimalaus laistymo. Tokiu būdu taupomas vanduo, mažinamos sąnaudos ir išlaikomas aukštas derliaus produktyvumas.
Žuvininkystės ūkis – visos vertės grandinės pavyzdys
Antroji vizito dalis buvo skirta žuvininkystės ūkiui, kuris išsiskiria savo požiūriu į verslo organizavimą.
Čia sukurta visa vertės grandinė – nuo žuvų auginimo ir perdirbimo iki produkcijos realizavimo specializuotoje parduotuvėje bei restorane. Toks modelis leidžia ūkiui kurti didesnę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo žaliavos supirkimo kainų svyravimų.
„Inovacijos žemės ūkyje nėra vien technologijos ar nauja įranga. Kartais didžiausią poveikį duoda gebėjimas kitaip organizuoti veiklą ir sukurti papildomą vertę vartotojui. Būtent tokių pavyzdžių ir ieškome projekto metu“, – sako V. Grigas.
Kodėl svarbūs tokie vizitai?
AQUAGRI-KNOW filosofija remiasi paprasta, bet svarbia idėja – daugybė veiksmingų sprendimų jau egzistuoja Europos ūkiuose. Tačiau neretai apie juos žino tik siauras specialistų ratas.
Todėl vienas svarbiausių projekto tikslų – surinkti šias praktines žinias, pritaikyti jas skirtingų regionų poreikiams ir perduoti kitiems ūkininkams suprantama bei praktiškai naudinga forma.
„Dažnai geriausios inovacijos gimsta ne laboratorijose, o ūkiuose. Todėl labai svarbu sudaryti sąlygas ūkininkams mokytis vieniems iš kitų, keistis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų bendriems iššūkiams. Tokie tarptautiniai vizitai padeda greičiau skleisti žinias ir stiprina Europos žemdirbių bendruomenę“, – pabrėžia V. Grigas.
Būtent todėl projekto veiklose daug dėmesio skiriama ūkių lankymui, demonstraciniams renginiams, praktinių pavyzdžių analizei, tarptautiniam bendradarbiavimui ir žinių mainams tarp ūkininkų, konsultantų bei mokslininkų.
Pirmasis susitikimas Lenkijoje tapo ir pirmuoju gyvu AQUAGRI-KNOW ambasadorių tinklo susitikimu. Artimiausiais metais ambasadoriai tęstų bendradarbiavimą nuotoliniuose renginiuose, dalyvaus kituose tarptautiniuose vizituose ir prisidės prie inovacijų sklaidos visoje Europoje.
Projektas AQUAGRI-KNOW dar kartą patvirtina, kad tvarus vandens valdymas ir žinių dalijimasis tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių Europos žemės ūkio konkurencingumą ir atsparumą klimato kaitos iššūkiams.
