Copa-Cogeca atkreipia dėmesį į siūlomą gyvūnų apsaugos vežimo metu reglamentą ir ragina ES valstybes nares, priimant naujus reikalavimus, įvertinti ne tik siekiamus gyvūnų gerovės tikslus, bet ir jų praktines bei ekonomines pasekmes ūkininkams, gyvūnų vežėjams ir visai gyvulininkystės grandinei.
Organizacija pažymi, kad Tarybos svarstomame tekste, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu, jau numatyta tam tikrų patikslinimų. Vis dėlto išlieka klausimų dėl gyvūnų vežimo trukmės, nenujunkytų veršelių transportavimo, pakrovimo ir iškrovimo laiko, vienam gyvūnui skiriamos erdvės bei transporto priemonių aukščio.
Copa-Cogeca pozicija – aukšti gyvūnų gerovės standartai yra būtini, tačiau naujos taisyklės turi būti moksliškai pagrįstos, praktiškai įgyvendinamos ir nesukurti neproporcingos ekonominės naštos visai gyvulininkystės grandinei.
Gyvūnų gerovė prasideda nuo tinkamai organizuotos kelionės
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA), kuri yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė, direktorius dr. Edvardas Gedgaudas pabrėžia, kad diskusijoje dėl gyvūnų vežimo svarbu nepamiršti pagrindinio tikslo – užtikrinti gyvūno gerovę visos kelionės metu. Tačiau, jo teigimu, tam reikalingi ne formalūs reikalavimai, o sprendimai, kurie realiai pagerina gyvūnų transportavimo sąlygas.
„Gyvūnų gerovė transportavimo metu turi būti prioritetas. Tačiau kiekvienas naujas reikalavimas turėtų būti vertinamas labai praktiškai – ar jis iš tiesų pagerins gyvūno savijautą, ar tik padidins transportavimo sudėtingumą, reisų skaičių ir kelionės organizavimo kaštus. Gyvulininkystėje turime remtis gyvūno fiziologija, mokslu ir praktine patirtimi. Vien administracinis reikalavimo sugriežtinimas savaime dar nereiškia geresnės gyvūno gerovės“, – sako dr. E. Gedgaudas.
Daug klausimų kelia nenujunkytų veršelių vežimas
Vienas daugiausia Copa-Cogeca dėmesio sulaukiančių klausimų yra nenujunkytų gyvūnų, ypač veršelių, transportavimas.
Siūlomi amžiaus, atstumo ir kelionės trukmės apribojimai, organizacijos vertinimu, gali turėti reikšmingą poveikį veršelių prekybai ES vidaus rinkoje, gyvulių judėjimui tarp ūkių, ūkių valdymui bei jų investiciniams sprendimams.
Klausimų kyla ir dėl pieno ar pieno pakaitalų tiekimo sistemų įrengimo transporto priemonėse. Copa-Cogeca pažymi, kad tam reikėtų papildomų investicijų, o kartu atsirastų praktinių iššūkių užtikrinant tinkamą tokių sistemų higieną.
Organizacija taip pat siūlo pakrovimo ir iškrovimo laiko neįtraukti į bendrą kelionės trukmę ir šį principą vienodai taikyti visoms gyvūnų rūšims bei amžiaus grupėms.
„Veršelių transportavimas yra jautri sritis, todėl sprendimai turi būti labai gerai pasverti. Turime žiūrėti į gyvūno amžių, jo fiziologinius poreikius, šėrimą, poilsį, transporto sąlygas ir visą logistikos grandinę. Tačiau kartu reikia suprasti, kaip realiai veikia pieno ir mėsinės galvijininkystės ūkiai. Jeigu nustatome reikalavimą, kurio praktiškai neįmanoma įgyvendinti arba kuris smarkiai apriboja gyvulių judėjimą, pasekmes pajus ne tik vežėjas, bet ir pats ūkininkas“, – pažymi dr. E. Gedgaudas.
Daugiau erdvės gali reikšti daugiau reisų
Copa-Cogeca kelia klausimų ir dėl siūlomų erdvės normų bei transporto priemonių lubų aukščio reikalavimų mokslinio pagrindimo.
Padidinus vienam gyvūnui privalomą skirti plotą, vienu reisu būtų galima vežti mažiau gyvūnų. Tai gali reikšti daugiau transporto priemonių, daugiau reisų, didesnes degalų ir darbo sąnaudas bei didesnę kelių transporto apkrovą.
Didesni transporto priemonių vidaus aukščio reikalavimai taip pat gali turėti praktinių pasekmių – dalis šiuo metu naudojamų dviejų ar trijų aukštų transporto priemonių gali nebeatitikti naujų reikalavimų.
Dr. E. Gedgaudo teigimu, vertinant tokias nuostatas būtina matyti visą jų poveikio grandinę.
„Jeigu dėl nustatytų erdvės ar transporto priemonės aukščio reikalavimų tam pačiam gyvūnų skaičiui pervežti prireiks dviejų reisų vietoje vieno, turime įvertinti visą rezultatą. Kiek ilgiau užtruks procesas, kiek papildomų transporto priemonių reikės, kiek padidės sąnaudos ir ar galutinis rezultatas gyvūnų gerovės požiūriu iš tiesų bus geresnis. Tokius sprendimus būtina grįsti tyrimais ir realiomis transportavimo sąlygomis“, – teigia LGVA direktorius.
Poveikį gali pajusti visa gyvulininkystės grandinė
Copa-Cogeca vertinimu, dalis siūlomų reikalavimų gali reikšmingai didinti gyvūnų transportavimo išlaidas. Tai ypač aktualu mažiems ir vidutiniams ūkiams, kuriems gyvulių surinkimo, transportavimo ar pristatymo į skerdyklas kaštų augimas gali tapti papildoma ekonomine našta.
Pasikeitus gyvūnų vežimo galimybėms, gali keistis ir dabartinės tiekimo grandinės, didėti surinkimo centrų bei skerdyklų apkrova.
Dr. E. Gedgaudas atkreipia dėmesį, kad geografinės ir ūkių struktūros sąlygos skirtingose ES valstybėse nėra vienodos, todėl vienodų reikalavimų praktinis poveikis taip pat gali skirtis.
„Gyvūno gerovės standartas negali priklausyti nuo valstybės – jis turi būti aukštas visoje Europos Sąjungoje. Tačiau būdai tam standartui pasiekti turi atsižvelgti į realybę. Vienoje šalyje skerdykla ar gyvulių surinkimo centras gali būti už keliolikos kilometrų, kitoje – už kelių šimtų. Skiriasi ūkių struktūra, atstumai ir transporto infrastruktūra. Todėl svarbu vertinti ne tik tai, kaip taisyklė atrodo dokumente, bet ir kaip ji veiks konkrečiame ūkyje“, – sako dr. E. Gedgaudas.
Reikia pusiausvyros tarp gyvūnų gerovės ir praktinių galimybių
Copa-Cogeca pabrėžia remianti aukštus gyvūnų gerovės standartus, tačiau ragina užtikrinti, kad naujieji reikalavimai būtų praktiškai įgyvendinami ir ekonomiškai proporcingi.
Organizacija ragina valstybes nares tolesnėse derybose įvertinti realias siūlomų nuostatų pasekmes ūkininkams, kooperatyvams, vežėjams ir visai gyvulininkystės tiekimo grandinei.
„Diskusija neturėtų būti suprantama kaip pasirinkimas tarp gyvūnų gerovės ir ūkininko interesų. Ūkininkui sveikas, ramus ir tinkamomis sąlygomis transportuojamas gyvulys taip pat yra labai svarbus. Mums reikia taisyklių, kurios realiai gerintų gyvūnų gerovę, būtų pagrįstos mokslu ir kartu galėtų būti įgyvendintos praktikoje. Tik tokie sprendimai bus tvarūs visai Europos gyvulininkystei ir svarbiausia nelogiški sprendimai neapsunkintų gyvulių prekybos“, – apibendrina dr. E. Gedgaudas.