Eurokomisaras Christophe’as Hansenas: „Jaunieji ūkininkai gali tikėtis mano paramos.“ 

Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe’as Hansenas viešame vaizdo kreipimesi pabrėžė, kad kartų kaita žemės ūkyje yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ateities uždavinių. Minėdamas pirmąsias kartų kaitos strategijos metines, eurokomisaras pristatė iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti jaunųjų ūkininkų galimybes gauti finansavimą, naudotis žeme ir perimti ūkius. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininkas dr. Paulius Astrauskas atkreipia dėmesį, kad europiniu lygmeniu deklaruojamas palaikymas turi atsispindėti ir konkrečiuose nacionaliniuose sprendimuose.

Europos žemės ūkiui gresia kartų kaitos iššūkis

Europos žemės ūkio ateitis vis labiau priklauso nuo to, ar pavyks pritraukti jaunąją kartą ir sudaryti jai sąlygas įsitvirtinti sektoriuje.

Viešame vaizdo kreipimesi eurokomisaras Christophe’as Hansenas atkreipė dėmesį į nerimą keliančias demografines tendencijas.

„Mūsų prekybos centrų lentynos gali būti pilnos, tačiau realybė tokia, kad per ateinančius 25 metus 90 procentų šiandieninių ūkininkų gali sulaukti pensinio amžiaus. Man tai nėra tik statistika“, – pabrėžė eurokomisaras.

Pasak jo, parama jauniesiems ūkininkams nuo pat kadencijos pradžios tapo vienu svarbiausių veiklos prioritetų.

C. Hansenas akcentavo, kad siekdamas geriau suprasti jaunųjų ūkininkų problemas, su jais bendravo tiesiogiai – lankėsi ūkiuose, žemės ūkio mokyklose, mugėse, dalyvavo Europos Sąjungos politikos dialoguose.

Šių diskusijų pagrindu prieš metus buvo priimta Europos Sąjungos kartų kaitos strategija, kurios tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems ūkininkams pradėti ir tęsti žemės ūkio veiklą.

Finansavimas, žemė ir ūkių perėmimas – trys svarbiausios kryptys

Eurokomisaras išskyrė pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria jaunieji Europos ūkininkai.

Pirmoji – finansavimo prieinamumas. Žemės ūkio veiklai pradėti būtinos didelės investicijos į žemę, techniką, pastatus ir gamybos technologijas. Tačiau jaunam žmogui, dar neturinčiam sukaupto kapitalo, finansavimas dažnai tampa viena didžiausių kliūčių.

C. Hansenas pranešė apie rengiamą naują finansavimo priemonę, skirtą šiai problemai spręsti.

Antroji kryptis – galimybės naudotis žeme. Europos Komisija jau vykdo Žemės observatorijos kūrimo darbus ir formuoja naują ekspertų grupę, kuri nagrinės su ūkiais susijusius klausimus.

Trečioji – žinios, įgūdžiai ir mentorystė. Šioje srityje numatytos iniciatyvos, susijusios su moterų dalyvavimu žemės ūkyje, gerosios patirties sklaida, moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

„Konkrečios priemonės. Konkreti parama. Ir tai tik pradžia“, – savo kreipimesi teigė eurokomisaras.

Jis taip pat pabrėžė, kad būsimosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pasiūlymuose numatytas pagrindas tolesniems sprendimams: tikslinė finansinė parama, pradinis paramos paketas jauniems žmonėms, norintiems pradėti ūkininkauti, ir pagalba perimant ūkius.

Kreipimosi pabaigoje C. Hansenas tiesiogiai kreipėsi į jaunąją ūkininkų kartą: „Mes tikimės jūsų indėlio, o jūs galite tikėtis mano paramos.“

Lietuvos jaunieji ūkininkai savo problemas pristatė tiesiogiai eurokomisarui

Eurokomisaro išsakytos mintys ypač aktualios Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungai, kurios atstovai spalio 27 d. Briuselyje susitiko su C. Hansenu.

Susitikime dalyvavo LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas ir sąjungos nariai. Lietuvos delegacija eurokomisarui pristatė šalies jaunųjų ūkininkų situaciją bei įteikė rezoliuciją dėl kartų kaitos, paramos jauniesiems ūkininkams ir teisingesnio žemės ūkio išmokų paskirstymo.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovai pabrėžė, kad vien deklaruoti kartų kaitos svarbą nepakanka. Jauni žmonės turi turėti realias galimybes įsigyti ar išsinuomoti žemę, gauti finansavimą, investuoti į ūkių modernizavimą ir konkuruoti su didesnį kapitalą sukaupusiais žemės ūkio subjektais.

LJŪJS nuomone, paramos sistemoje būtina daugiau dėmesio skirti pradedantiesiems ir šeimos ūkius perimantiems ūkininkams, o finansavimo priemonės turi užtikrinti ilgalaikį ūkių ekonominį gyvybingumą.

Sąjungos įteiktoje rezoliucijoje keliami klausimai dėl ilgalaikės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams, veiksmingo didžiausių išmokų ribojimo, susijusių bendrovių kontrolės ir skaidresnio paramos paskirstymo.

Dr. Paulius Astrauskas: europinis palaikymas turi virsti nacionaliniais sprendimais

LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas akcentuoja, kad Europos Komisijos dėmesys jauniesiems ūkininkams yra svarbus signalas, tačiau esminis klausimas – kaip politiniai įsipareigojimai bus įgyvendinami praktiškai.

Sąjungos poziciją galima apibendrinti aiškiai: jaunųjų ūkininkų galimybės negali priklausyti vien nuo jų ryžto pradėti veiklą. Būtina užtikrinti teisingesnes konkurencines sąlygas, žemės prieinamumą ir ilgalaikę paramos politiką.

LJŪJS pabrėžia, kad Europos lygmeniu deklaruojamas palaikymas jauniesiems ūkininkams turi atsispindėti ir Lietuvos politiniuose sprendimuose.

Sąjunga tikisi konstruktyvaus dialogo su nacionalinės valdžios atstovais ir konkrečių veiksmų, kurie padėtų spręsti Lietuvos jaunųjų ūkininkų problemas.

Ypač svarbu, kad rengiant būsimąją žemės ūkio politiką jaunųjų ūkininkų organizacijos būtų įtraukiamos į sprendimų priėmimą nuo pat pradžių, o jų pasiūlymai būtų vertinami ne formaliai, bet pagal realų poveikį ūkių kūrimuisi ir plėtrai.

Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – galimybė iškelti kartų kaitą į Europos darbotvarkę

Susitikime su Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovais eurokomisaras C. Hansenas atkreipė dėmesį ir į būsimą Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.

Šis laikotarpis gali tapti svarbia galimybe Lietuvai aktyviau kelti kartų kaitos, jaunųjų ūkininkų finansavimo ir ilgalaikio apsirūpinimo maistu saugumo klausimus Europos lygmeniu.

Kartų kaita žemės ūkyje yra ne vien atskirų ūkininkų ar jų šeimų problema. Ji tiesiogiai susijusi su kaimo vietovių gyvybingumu, vietinės maisto gamybos tęstinumu, regionų ekonomika ir Europos Sąjungos gebėjimu užtikrinti apsirūpinimą maistu ateityje.

Todėl būsimosios BŽŪP sprendimai turės būti vertinami ir pagal tai, kiek jie padeda naujai ūkininkų kartai įsitvirtinti žemės ūkyje.

Ar Europa ir Lietuva pasirengusios realiai kartų kaitai?

Eurokomisaro Christophe’o Hanseno kreipimasis ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovų susitikimas Briuselyje atskleidžia bendrą siekį – sukurti tokią žemės ūkio politiką, kuri užtikrintų ne tik šiandieninių ūkių stabilumą, bet ir ateities ūkininkų kartos galimybes.

Tačiau esminis iššūkis išlieka tas pats: kaip politinius prioritetus paversti veiksmingomis priemonėmis?

Jauniesiems ūkininkams reikia ne vien trumpalaikės paramos veiklos pradžiai. Jiems būtinos ilgalaikės finansavimo galimybės, prieinama žemė, sąžiningesnės konkurencijos sąlygos, mažesnė administracinė našta ir aiški ūkių perėmimo politika.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad tik nuoseklūs sprendimai Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis gali užtikrinti sėkmingą kartų kaitą žemės ūkyje.

Eurokomisaro žodžiai, kad jaunieji ūkininkai gali tikėtis jo paramos, siunčia svarbią žinią. Dabar svarbiausia, kad šis įsipareigojimas būtų įgyvendintas konkrečiais politiniais sprendimais, suteikiančiais jaunajai kartai realią galimybę kurti savo ateitį Lietuvos ir Europos žemės ūkyje.

Redakcinė pastaba: straipsnyje tiksliai pacituotas Jūsų pateiktas eurokomisaro pasisakymas. Tačiau dr. Pauliaus Astrausko tiesioginės citatos pateiktoje medžiagoje nėra, todėl jo ir LJŪJS pozicija perteikta netiesiogiai. Kad galėtume publikuoti autentišką jo citatą kabutėse, reikėtų paties pirmininko patvirtinto komentaro.

Skip to content