Spalio 27 d. nuotoliniu būdu vykusiame Europos žemdirbių ir kooperatyvų organizacijų Copa-Cogeca darbo grupės „Avys ir ožkos” posėdyje dalyvavo Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė. Europos šalių atstovai aptarė avių ir ožkų sektoriaus padėtį, rekordines avienos kainas, didėjančias gamybos sąnaudas, prekybos susitarimų poveikį bei planuojamus gyvūnų vežimo taisyklių pakeitimus. Diskusijose taip pat paliesti gyvūnų sveikatos, ES gyvulininkystės strategijos ir vilnos rinkos klausimai.
Rekordinės avienos kainos – galimybė augintojams ar grėsmė vartojimui?
Posėdžio metu darbo grupės pirmininkas Raul Muñiz Cimas pristatė Europos avių ir ožkų sektoriaus rinkos apžvalgą. Joje išryškėjo prieštaringa situacija: nors avienos kainos pasiekė rekordines aukštumas, augintojai susiduria su vis didesniais iššūkiais, kurie kelia grėsmę ilgalaikiam sektoriaus stabilumui.
Pristatytais duomenimis, avienos kainos pasiekė apie 6 eurus už kilogramą gyvojo svorio. Kainų augimą skatina didelė gyvų avių ir skerdenų paklausa eksporto rinkose, ypač Alžyre ir Jordanijoje.
Tačiau aukštos kainos turi ir kitą pusę. Brangstanti aviena gali tapti mažiau prieinama vartotojams, o mažėjantis jos vartojimas ilgainiui neigiamai paveiktų pačius augintojus.
Darbo grupės pirmininkas pabrėžė, kad aviena yra išskirtinis, aukštos vertės produktas, kurio kokybė ir gamybos specifika neturėtų būti vertinamos pagal tuos pačius kriterijus kaip kitų rūšių mėsa. Todėl svarbu stiprinti avienos įvaizdį, skatinti vartojimą ir užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas.
Europos augintojams vis didesnį spaudimą daro ir importuojama aviena iš Naujosios Zelandijos bei Australijos.
Darbo jėgos trūkumas, kartų kaita ir klimato iššūkiai
Nepaisant palankių kainų tendencijų, Europos avių ir ožkų augintojų padėtis išlieka sudėtinga.
Posėdyje akcentuota, kad sektoriui vis didesnį poveikį daro darbo jėgos trūkumas, nepakankama kartų kaita ūkiuose, sausros, ekstremalus karštis ir augančios gamybos sąnaudos.
Dėl klimato kaitos daugelyje regionų sudėtingėja pašarų gamyba, didėja gyvulių laikymo ir priežiūros išlaidos, o ūkininkams tampa sunkiau planuoti ilgalaikę veiklą.
Vilnos rinkoje pastebimi pirmieji atsigavimo ženklai, tačiau dabartinės supirkimo kainos vis dar neužtikrina pakankamo šios produkcijos ekonominio patrauklumo.
Tuo metu Ispanijoje avių ir ožkų pieno kainos išlieka gana stabilios, tačiau pieno gamybos apimtys mažėja.
Darbo grupės dalyviai sutaria, kad sektoriaus ateičiai būtinas didesnis rinkos stabilumas, geresnės galimybės užtikrinti ūkių pelningumą ir veiksmingos priemonės kartų kaitai skatinti.
Gintarė Kisielienė: svarbu, kad Europos sprendimai atitiktų realias ūkininkavimo sąlygas
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovės Gintarės Kisielienės dalyvavimas Copa-Cogeca darbo grupėje suteikia galimybę tiesiogiai stebėti Europos lygmeniu svarstomus sprendimus ir atstovauti Lietuvos avių augintojų interesams.
Lietuvos augintojams ypač aktualūs klausimai, susiję su gamybos sąnaudomis, konkurencija su importuojama produkcija, gyvūnų gerovės reikalavimais ir būsimais gyvulių vežimo taisyklių pakeitimais.
„Europos avių ir ožkų sektoriuje šiandien matome paradoksalią situaciją – avienos kainos kyla, tačiau tai nereiškia, kad visi augintojai jaučiasi ekonomiškai saugūs. Didėjančios sąnaudos, darbo jėgos trūkumas, konkurencija su importuojama produkcija ir nauji reikalavimai ūkininkams kelia vis daugiau iššūkių. Lietuvai ypač svarbu, kad Europos Sąjungos lygmeniu priimami sprendimai būtų ne tik ambicingi, bet ir praktiškai įgyvendinami, atsižvelgiant į skirtingų valstybių ūkių dydį, struktūrą ir realias veiklos sąlygas”, – pažymi LAAA vadovė Gintarė Kisielienė.
Gyvūnų vežimo taisyklių peržiūra: tarp gerovės tikslų ir praktinių galimybių
Viena svarbiausių posėdžio temų – Europos Sąjungos gyvūnų apsaugos vežimo metu reglamento peržiūra.
Nors siekis užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus nekelia abejonių, Europos augintojų atstovai pabrėžia, kad nauji reikalavimai turi būti pagrįsti praktinėmis vežimo sąlygomis ir nekurti neproporcingos administracinės bei finansinės naštos.
Daugiausia diskusijų kelia ilgiausia leidžiama gyvūnų vežimo trukmė, neatjunkytų gyvūnų transportavimas, temperatūros ribojimai, pakrovimo ir iškrovimo laiko skaičiavimas bei gyvūnų laikymo tarpiniuose punktuose sąlygos.
Vienas ginčytinų klausimų – siūloma galimybė gyvūnus tarpiniame punkte laikyti iki keturių dienų. Copa-Cogeca atstovai abejoja tokio laikotarpio pagrįstumu ir siūlo jį trumpinti iki 48 valandų.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad dėl skirtingų reikalavimų taikymo kai kuriais atvejais bendra gyvūnų kelionės trukmė galėtų siekti net 63 valandas.
Darbo grupės dalyviai pabrėžė, kad būtina įvertinti, kaip siūlomi pakeitimai paveiktų gyvūnų sveikatą, vežimo organizavimą, prekybos galimybes ir ūkininkų išlaidas.
Derybos Europos Sąjungos institucijose tęsiasi
Pagal posėdyje pristatytą derybų darbotvarkę, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei Transporto ir turizmo komitetų balsavimas dėl kompromisinių pataisų preliminariai numatomas 2027 m. kovą, o balsavimas plenarinėje sesijoje – balandį.
ES Taryboje, pirmininkaujant Airijai, tęsiamos derybos, o Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) balsavimas galimas 2026 m. gruodžio 16 d.
Svarbiu derybų veiksniu gali tapti Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir Prancūzijos pozicija. Šios šalys gali blokuoti susitarimą, jeigu nebus atsižvelgta į jų siūlomus pakeitimus.
Copa-Cogeca ketina tęsti konsultacijas su Europos Parlamento nariais, nacionaliniais žemės ūkio atašė ir Tarybos atstovais, siekdama kompromiso, kuris suderintų gyvūnų gerovės užtikrinimą su praktiškai įgyvendinamomis vežimo taisyklėmis.
ES prekybos susitarimai: naujos rinkos ar didesnė konkurencija?
Dar viena svarbi posėdžio tema – Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimai ir jų poveikis avienos sektoriui.
Darbo grupėje aptarta prekybos derybų su Australija, Indija, Indonezija, Jungtine Karalyste, Filipinais, Malaizija ir Tailandu eiga, taip pat JAV vykdomas avienos importo tyrimas.
Nors prekybos susitarimais siekiama mažinti muitus ir atverti naujas eksporto rinkas, Europos avių augintojų atstovai atkreipia dėmesį, kad palankesnės tarifų sąlygos dar negarantuoja realių galimybių eksportuoti produkciją.
Didelėmis kliūtimis išlieka veterinariniai reikalavimai, sertifikavimo procedūros ir skirtingos trečiųjų šalių importo taisyklės.
Ypač daug dėmesio skirta Australijai, nes didesnės avienos importo galimybės gali sustiprinti konkurenciją Europos rinkoje.
Tuo metu derybos su Azijos valstybėmis gali suteikti papildomų eksporto galimybių, tačiau tam būtina pašalinti praktines prekybos kliūtis.
Svarbūs išlieka ir ES bei Jungtinės Karalystės prekybos santykiai, ypač sanitarinių ir fitosanitarinių reikalavimų derinimas.
Darbo grupės dalyviai pabrėžė, kad prekybos susitarimų poveikį būtina vertinti kompleksiškai – atsižvelgiant tiek į galimybes eksportuoti, tiek į Europos ūkininkų konkurencingumą vidaus rinkoje.
Europos gyvulininkystės ateitis priklausys nuo subalansuotų sprendimų
Copa-Cogeca darbo grupės „Avys ir ožkos” posėdyje aptarti klausimai rodo, kad Europos avių ir ožkų sektoriui tenka vienu metu spręsti kelis esminius iššūkius.
Viena vertus, augančios avienos kainos ir eksporto paklausa sudaro galimybių ūkininkams. Kita vertus, didėjančios gamybos sąnaudos, darbo jėgos trūkumas, klimato kaitos poveikis, konkurencija su importuojama produkcija ir nauji reguliavimo reikalavimai kelia grėsmę ilgalaikiam sektoriaus stabilumui.
Todėl formuojant Europos Sąjungos gyvulininkystės politiką svarbu užtikrinti, kad aplinkosaugos, gyvūnų gerovės ir prekybos tikslai būtų derinami su ekonominiu ūkių gyvybingumu.
Lietuvos avių augintojams svarbu, kad Europos lygmeniu priimami sprendimai atsižvelgtų ir į mažesnių, šeimos pagrindu veikiančių ūkių galimybes, jų investicinį pajėgumą bei realias gamybos sąlygas.
LAAA dalyvavimas tarptautinėse Copa-Cogeca diskusijose leidžia Lietuvos augintojų interesus pristatyti Europos lygmeniu, dalytis patirtimi su kitų šalių organizacijomis ir prisidėti prie sprendimų, nuo kurių priklausys avių ir ožkų sektoriaus ateitis.