Birželio 24–27 d. Varšuvoje (Lenkija) vyko 33-ioji Europos Holšteinų ir Žalmargių Holšteinų konferencija, kurioje dalyvavo Europos pieninių galvijų veisimo organizacijų, ūkininkų, mokslininkų ir ekspertų atstovai. Konferencijoje aptarta dabartinė pienininkystės situacija Europoje, svarbiausi sektoriaus iššūkiai, veisimo organizacijų veikla, ateities genetikos kryptys bei galimi sprendimai stiprinant pieno ūkių konkurencingumą.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA), būdama Europos Holšteinų federacijos ir Pasaulio Holšteinų konfederacijos nare, aktyviai dalyvavo konferencijoje. Toks dalyvavimas yra svarbi tarptautinio bendradarbiavimo dalis, leidžianti keistis patirtimi su giminingomis Europos organizacijomis, aptarti veislininkystės aktualijas ir ieškoti bendrų sprendimų pienininkystės ateičiai.
Didžiausias iššūkis – kas perims pieno ūkius?
Viena svarbiausių konferencijos temų buvo „Ateities pieno ūkiai – inovacijos, pokyčiai ir įkvėpimas būsimoms kartoms“.
Diskusijas vedė jaunieji Europos pieno ūkių savininkai, kurie atvirai kalbėjo apie vieną didžiausių šiandienos problemų – kartų kaitą. Visoje Europoje vis mažiau jaunų žmonių nori perimti tėvų pieno ūkius, o daugumos pieno ūkių savininkų amžius jau viršija 55 metus.
Kaip pagrindinės pienininkystės nepatrauklumo priežastys buvo įvardytos:
- motyvacijos stoka;
- inovacijų trūkumas;
- sudėtinga žemės ūkio politika ir perteklinė Europos Sąjungos biurokratija.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad ateities pieno ūkiams reikės ne tik jaunų žmonių, bet ir ilgaamžių, sveikų karvių. Pranešimuose akcentuota, jog gyvulių sveikatingumas tampa vienu svarbiausių veislininkystės tikslų. Simboliškai nuskambėjo mintis, kad ateities selekcijos tikslas – „geriau nežinoti veterinarijos gydytojo vardo“, nes sveikesnės bandos reikalauja mažiau gydymo.
Taip pat konstatuota, kad ne visi Europos ūkininkai dar pakankamai išnaudoja genominius tyrimus, nors tai vienas stipriausių šiuolaikinės veislininkystės įrankių. Didžiausia problema – ne technologijų stoka, o nepakankama jų sklaida bei mokymai. Tuo tarpu visi jaunųjų pranešėjų ūkiai jau aktyviai taiko genominius tyrimus ir genominę selekciją.
Konferencijoje taip pat pažymėta, kad naujoji ūkininkų karta yra dirbtinio intelekto (DI) karta, todėl būtina kuo plačiau išnaudoti skaitmeninių technologijų galimybes, kurios jaunimui yra natūralios ir lengvai pritaikomos.
Klimato kaita keičia veislininkystės prioritetus
Antroji svarbi konferencijos tema buvo veisimas klimato kaitos atsparumui. Mokslininkai pristatė tyrimus, rodančius, kad Holšteinų veislės karvės skirtingai reaguoja į karščio bangas, todėl klimato kaitos sąlygomis būtina kryptingai didinti jų atsparumą aukštai temperatūrai.
Artimiausiu metu planuojama karščio atsparumo požymį įtraukti į veislinės vertės indeksą.
Pranešėjai taip pat pristatė tyrimus, kurie rodo tiesioginę teigiamą koreliaciją tarp karščio atsparumo ir sveikatingumo indeksų. Kitaip tariant, genetiškai atsparesni karščiui gyvuliai dažnai pasižymi ir geresne sveikata.
Dar viena svarbi išvada – aukšto genetinio potencialo ir didelio produktyvumo karvės karščio stresą pakelia geriau nei mažesnio genetinio potencialo gyvuliai. Todėl ūkininkams rekomenduojama rinktis bulius, pasižyminčius aukštu produktyvumo potencialu.
Didelis dėmesys skirtas ir metano emisijų mažinimui. Ateityje pieno ūkiai galės rinktis bulius, kurių palikuonys išskirs mažiau metano. Šis rodiklis taip pat bus nustatomas genominių tyrimų pagalba. Pranešėjų duomenimis, metano emisijų paveldimumas siekia nuo 12 iki 45 proc.
Duomenimis grįsta pieninių galvijų veislininkystė
Trečioji konferencijos tema buvo duomenų svarba pieninių galvijų veislininkystėje.
Ekspertai pabrėžė, kad kokybiški duomenys tampa vienu svarbiausių pelningos pienininkystės veiksnių.
Vis daugiau Europos šalių selekcijoje vertina:
- sveikatingumo indeksus;
- pašarų panaudojimo efektyvumo indeksus;
- ekonominius indeksus.
Pastebėta, kad daugelyje šalių sveikatingumo bei efektyvumo indeksai yra labai panašūs, o tai rodo aukštą duomenų rinkimo kokybę ir atsakingą ūkininkavimą. Tuo tarpu ekonominiai indeksai labiau skiriasi tose valstybėse, kur plačiau taikomas galvijų ganymas.
Konferencijoje akcentuota, kad pieninių galvijų veisėjų asociacijos turi padėti ūkininkams geriau suprasti šiuos indeksus ir praktiškai juos taikyti bandose.
Ateities genetika jau tapo dabartimi
Ketvirtoji konferencijos tema buvo skirta ateities genetikai. Visi pranešėjai sutarė, kad dirbtinis intelektas ir veislininkystė tampa neatsiejami. Europoje sparčiai daugėja:
- melžimo robotų;
- bandų valdymo sistemų;
- genominių tyrimų duomenų.
Genominiai tyrimai leidžia veisti vis sveikesnius ir ilgaamžiškesnius gyvulius, o dirbtinis intelektas, analizuodamas milijonus genetinių žymenų (SNP), ateityje dar tiksliau padės atrinkti geriausius gyvulius bei anksti nustatyti sveikatos problemas, ypač mastitus.
Kartu pabrėžta, kad net pažangiausias genomas neišspręs netinkamos ūkio vadybos problemų – genetika ir profesionalus valdymas turi būti taikomi kartu.
Daug diskusijų sukėlė klausimas, ką daryti su mažesnio genetinio potencialo pieniniais galvijais.
Italijos atstovas pristatė plačiai taikomą „mėsiniai ant pieninių“ strategiją. Šiuo metu Italijoje jau 22 proc. pieninių karvių sėklinamos mėsinių bulių sperma, o ateityje šis rodiklis turėtų padidėti iki 35 proc.
Šis metodas leidžia koncentruoti selekciją į aukščiausios genetinės vertės pieninius gyvulius, tačiau kartu pripažinta, kad egzistuoja rizika mažėti grynaveislių Holšteinų populiacijai. Taikant šį metodą itin svarbus lengvas veršiavimasis.
Konferencijoje iškelta idėja, kad pieninių ir mėsinių galvijų asociacijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti kuriant abiem sektoriams naudingą strategiją.
Diskusijose netrūko kritikos Europos Sąjungos reguliavimui. Pranešėjai pabrėžė, kad nors ES skatina žaliąją politiką, kartu riboja inovatyvių technologijų diegimą gyvulininkystėje.
Paminėta, kad augalininkystėje jau leidžiama taikyti pažangesnes technologijas, tačiau gyvulininkystėje vis dar ribojamas CRISPR/Cas9 genų redagavimas ir pieninių galvijų klonavimo technologijos. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl šių technologijų jau 5,5 mln. pieninių karvių sėklinamos mėsinių bulių sperma.
Konferencijos dalyviai ragino Europos Sąjungą greičiau priimti sprendimus, kurie atitiktų pieno ūkių poreikius ir būtų orientuoti į ateitį.
Reikia aiškesnio zootechninio reglamento
Šiuo metu Europos Holšteinų ir Žalmargių Holšteinų organizacija vienija 194 661 ūkį, kuriuose registruoti 9 591 853 gyvuliai. Tai viena stipriausių veisimo organizacijų Europoje.
Plenarinėje sesijoje visų šalių atstovai pristatė savo problemas ir lūkesčius.
Daugelio dalyvių nuomone, būtina aiškiau taikyti ES zootechninį reglamentą (ES) 2016/1012. Pasak jų, valstybės neturėtų dauginti vienai veislei kilmės knygas tvarkančių asociacijų, nes skirtingas reglamento interpretavimas lemia nelogiškus ir veislės vystymuisi žalingus sprendimus. Taip pat pažymėta, kad kai kurių šalių nacionaliniai teisės aktai neatitinka paties reglamento nuostatų.
Konferencijoje taip pat aptartas planuojamas elektroninių galvijų kilmės pažymėjimų diegimas.
Be to, daug dėmesio skirta gyvūnų užkrečiamosioms ligoms. Diskutuota apie snukio ir nagų ligą, nustatytą galvijams Kipre, bei odos mazgelinę ligą Italijoje ir Prancūzijoje. Taip pat aptartos klonavimo galimybės Europoje, klonuotų gyvulių palikuonių įtraukimas į Europos Holšteinų kilmės knygas bei nuolat didėjantis sveikatingumo indeksų vaidmuo genomikoje.
Visų dalyvių pasisakymuose taip pat akcentuota, kad išsiplėtusi Europos Sąjungos biurokratija tampa viena didžiausių kliūčių tiek efektyviam ūkininkavimui, tiek veisimo organizacijų veiklai.
Dr. Edvardas Gedgaudas: „Europos pienininkystė pereina į naują etapą“
LGVA direktorius dr. Edvardas Gedgaudas pabrėžia, kad šių metų konferencija aiškiai parodė, jog Europos pienininkystė išgyvena esminių pokyčių laikotarpį.
„Šiandien veislininkystėje nepakanka vertinti vien produktyvumą. Vis svarbesni tampa gyvulių sveikatingumas, ilgaamžiškumas, atsparumas karščiui, pašarų panaudojimo efektyvumas, metano emisijos ir dirbtinio intelekto taikymas. Visa tai rodo, kad Europos pienininkystė pereina į visiškai naują etapą, kuriame genetika, duomenys ir skaitmeninės technologijos taps pagrindiniais konkurencingumo veiksniais“, – sako dr. E. Gedgaudas.
Anot jo, konferencijoje ne mažiau aiškiai nuskambėjo ir kita žinia – inovacijų diegimas turi būti spartesnis nei šiandien.
„Europos ūkininkai yra pasirengę diegti naujausias technologijas, tačiau tam reikia aiškesnio teisinio reguliavimo ir mažesnės administracinės naštos. Veisimo organizacijos turi padėti ūkininkams kuo greičiau perkelti mokslo pasiekimus į praktiką, nes tik taip galėsime išlaikyti konkurencingą Europos pieno sektorių“, – pabrėžia LGVA direktorius dr. E.Gedgaudas.
Jo teigimu, visose konferencijos diskusijose atsispindėjo bendra Europos pienininkų nuostata – ateities pieno ūkiai bus grindžiami žiniomis, tiksliais duomenimis, genetine pažanga, dirbtiniu intelektu ir stipriu tarptautiniu bendradarbiavimu, o svarbiausias uždavinys išliks išauginti naują pienininkų kartą, kuri tęs Europos pienininkystės tradicijas.