Europos žemės ūkyje vis ryškėja kartų kaitos problema – ūkininkų bendruomenė sensta, o jauniems žmonėms įsitvirtinti sektoriuje trukdo ribotos galimybės įsigyti žemės, finansavimo sunkumai ir nepakankamas ūkių pajamų stabilumas. Spalio 27 d. Briuselyje vykusiuose susitikimuose su Europos jaunųjų ūkininkų ir Baltijos bei Šiaurės šalių žemdirbių organizacijomis už žemės ūkį ir maistą atsakingas Europos Komisijos narys Christophe’as Hansenas patvirtino savo palaikymą jaunajai ūkininkų kartai. Susitikimuose dalyvavę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) atstovai pabrėžia, kad šis palaikymas turi virsti konkrečiais sprendimais, leidžiančiais jauniems žmonėms kurti ir perimti ūkius Lietuvoje.
Eurokomisaras: jaunieji ūkininkai gali tikėtis mano paramos
Spalio 27 d. Briuselyje Europos Komisijos narys Christophe’as Hansenas dalyvavo Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) darbo grupės susitikime, skirtame pirmosioms Europos Sąjungos kartų kaitos žemės ūkyje strategijos metinėms paminėti.
Tą pačią dieną jis susitiko su Suomijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos žemdirbių organizacijų atstovais. Susitikimuose dalyvavo ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos delegacija.
Susitikimų dienos pabaigoje eurokomisaras viešai išreiškė palaikymą jauniesiems ūkininkams.
„Žemės ūkio ateitis prasideda nuo naujosios kartos. Praėjus metams, savo įsipareigojimą remti jaunuosius ūkininkus paverčiame konkrečiais veiksmais. Ir tai – tik pradžia. Visiems jauniesiems ūkininkams: galite tikėtis mano paramos!“ – paskelbė C. Hansenas.
Eurokomisaras taip pat atkreipė dėmesį į ilgalaikes Europos žemės ūkio demografines tendencijas. Jo teigimu, per ateinančius 25 metus net 90 proc. dabartinių ūkininkų gali sulaukti pensinio amžiaus.
Šis perspėjimas dar kartą išryškina būtinybę sudaryti sąlygas naujai ūkininkų kartai pradėti veiklą, perimti šeimos ūkius ir užtikrinti maisto gamybos tęstinumą.
Europoje jaunesni nei 40 metų ūkininkai sudaro vos 12 procentų
Europos Sąjungos statistika rodo, kad kartų kaitos problema nėra vien ateities prognozė – ji jau šiandien atsispindi ūkių valdytojų amžiaus struktūroje.
Eurostato 2020 m. duomenimis, tik 11,9 proc. visų ES ūkių valdytojų buvo jaunesni nei 40 metų. Tuo metu 33,2 proc. buvo sulaukę 65 metų ar vyresni, o daugiau nei pusė ūkių valdytojų – 55 metų ar vyresni.
Europos Komisijos analizėje taip pat pažymima, kad 2010–2020 m. ūkių valdytojų vidutinis amžius padidėjo nuo 55 iki 57 metų. Mažėjo ne tik jaunųjų ūkių valdytojų dalis, bet ir jų skaičius.
Tai reiškia, kad Europos žemės ūkyje naujoji karta nepakankamai sparčiai pakeičia iš veiklos pasitraukiančius vyresnius ūkininkus.
Padėtis skirtingose valstybėse nevienoda. Pavyzdžiui, 2020 m. Austrijoje jaunesni nei 40 metų ūkių valdytojai sudarė apie 23 proc., Lenkijoje – 21 proc., o Kipre – vos apie 5 proc.
Mažėjantis ūkių skaičius taip pat atspindi struktūrinius pokyčius. Europos Parlamento duomenimis, 2005–2020 m. ūkių skaičius ES sumažėjo maždaug 37 proc., ypač sparčiai mažėjo smulkiųjų ūkių.
Europos Komisija siekia iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį – nuo maždaug 12 iki 24 proc. Tačiau šiam tikslui pasiekti reikės ne vien deklaracijų, bet ir ilgalaikių finansinių bei struktūrinių sprendimų.
Lietuvoje jaunųjų ūkininkų dalis išlieka maža
Lietuvos žemės ūkio demografinė situacija taip pat kelia susirūpinimą.
Žemės ūkio ministerijos 2026 m. paskelbtais duomenimis, jaunesni nei 40 metų asmenys valdo tik apie 11–13 proc. visų Lietuvos žemės ūkio valdų, o daugiau nei pusė ūkininkų yra vyresni nei 55 metų.
2014–2024 m. Lietuvos kaimo vietovių gyventojų skaičius sumažėjo 13 proc. Tai vienas didžiausių kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo rodiklių Europos Sąjungoje.
Kita vertus, vertinant jaunųjų ūkininkų skaičiaus dinamiką svarbu atskirti skirtingus statistikos šaltinius. Žemės ūkio duomenų centro Ūkininkų ūkių registro duomenimis, 2024 m. pradžioje jauniesiems ūkininkams teko 18 proc. registruotų ūkininkų ūkių, o per 2023 m. jų skaičius padidėjo 5 proc.
Todėl skirtingi rodikliai neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad kiekvienais metais jaunųjų ūkininkų Lietuvoje mažėja. Vis dėlto tiek ūkių valdytojų amžiaus struktūra, tiek kaimo demografiniai pokyčiai rodo, kad kartų kaitos problema išlieka itin aktuali.
Jaunam žmogui pradėti ūkininkauti sudėtinga dėl didelių pradinių investicijų, žemės kainų, riboto finansavimo prieinamumo ir konkurencijos su jau įsitvirtinusiais ūkiais.
Šios kliūtys ypač svarbios šeimos ūkiams, kurių tęstinumas priklauso nuo galimybės perduoti veiklą jaunajai kartai.
Dr. Paulius Astrauskas: kartų kaitos sprendimų nebegalima atidėlioti
LJŪJS delegacija Briuselyje eurokomisarui pristatė Lietuvos jaunųjų ir šeimos ūkių padėtį bei įteikė kreipimąsi dėl būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP).
Jame prašoma numatyti galimybę papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams teikti bent dešimt metų, gerinti žemės ir finansavimo prieinamumą bei veiksmingiau perskirstyti tiesiogines išmokas, vertinant ir susijusias įmones.
LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas pabrėžia, kad Lietuvos žemdirbių organizacijų bendradarbiavimas Europos lygmeniu padeda atkreipti dėmesį į šalies jaunųjų ūkininkų problemas.
„Galime pasidžiaugti, kad susivieniję žemdirbiai ir jų atstovai, keldami svarbiausius klausimus Europoje, padėjo atkreipti dėmesį į jaunuosius ūkininkus. Tai tema, svarbi visiems, kuriems rūpi savo kraštas ir jo ateitis. Bendraudamas su komisaru buvau maloniai nustebintas, kiek daug jis žino apie Lietuvos situaciją, regionų atskirtį, paramos sklaidą ir tai, kad mūsų šalis išsiskiria vienu didžiausių jaunųjų ūkininkų emigracijos mastų ES. Ypač įstrigo komisaro perspėjimas, kad nieko nekeičiant po 25 metų 90 proc. ūkininkų bus pensinio amžiaus. Tai aiškus signalas, kad kartų kaitos sprendimų nebegalime atidėlioti“, – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
Pasak sąjungos vadovo, jaunųjų ūkininkų klausimas neatsiejamas nuo ilgalaikio Lietuvos kaimo gyvybingumo, regionų ekonomikos ir šalies gebėjimo užtikrinti vietinę maisto gamybą.
Jauniesiems ūkininkams būtina reali galimybė pradėti ir tęsti veiklą
LJŪJS valdybos narys Jonas Ivanauskas, atstovaujantis Vilkaviškio rajonui, yra vienas iš atnaujintos sąjungos valdybos narių.
Sąjungos keliami klausimai aktualūs įvairiuose Lietuvos regionuose ūkininkaujantiems jauniems žmonėms: galimybės įsigyti ar išsinuomoti žemę, gauti finansavimą, modernizuoti ūkius ir užsitikrinti stabilias pajamas.
Ypač svarbu sudaryti sąlygas jauniems žmonėms ne tik įkurti ūkius, bet ir sėkmingai juose dirbti po penkerių ar dešimties metų. Parama veiklos pradžiai negali būti vienintelis kartų kaitos politikos rezultatas.
LJŪJS laikosi pozicijos, kad vertinant paramos veiksmingumą būtina atsižvelgti į ilgalaikį ūkių gyvybingumą, sukurtas darbo vietas ir jaunų šeimų galimybes likti gyventi regionuose.
„Jaunam žmogui šiandien pradėti ūkininkauti Lietuvoje yra labai sudėtinga. Žemės prieinamumas ribotas, investicijos didelės, o konkuruoti su jau įsitvirtinusiais stambiais ūkiais darosi vis sunkiau. Jeigu norime, kad jaunimas liktų kaime, kurtų šeimas ir tęstų ūkininkavimo tradicijas, turime sudaryti realias galimybes ne tik įkurti ūkį, bet ir jį išlaikyti. Europos Sąjungos parama turi pasiekti tuos, kurie iš tiesų dirba žemę ir kuria ateitį Lietuvos regionuose“, – LJŪJS valdybos narys Jonas Inavauskas.
Regionų atskirtis – dar viena priežastis stiprinti jaunuosius ūkininkus
Jaunųjų ūkininkų galimybės įsitvirtinti žemės ūkyje glaudžiai susijusios su bendra regionų socialine ir ekonomine padėtimi.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. skurdo rizikos lygis Lietuvos kaime siekė 33,4 proc., o mieste – 17,7 proc. Šie rodikliai apskaičiuoti pagal 2024 m. gyventojų pajamas.
Skurdo rizikos lygis kaime buvo beveik dvigubai didesnis nei mieste, o palyginti su ankstesniais metais padidėjo keturiais procentiniais punktais.
Šie skaičiai rodo, kad regionų gyvybingumo klausimai neatsiejami nuo užimtumo, ekonominių galimybių ir vietos verslų plėtros.
LJŪJS vertinimu, jaunųjų ūkininkų stiprinimas gali padėti spręsti ne tik kartų kaitos, bet ir regionų demografines problemas – kurti darbo vietas, išlaikyti šeimas kaime ir palaikyti vietos bendruomenes.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai – galimybė siekti pokyčių
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. Šis laikotarpis sutaps su svarbiomis diskusijomis dėl 2028–2034 m. ES biudžeto ir būsimos BŽŪP.
LJŪJS nuomone, tai galimybė Lietuvai aktyviau kelti kartų kaitos, žemės prieinamumo, ūkių perėmimo ir teisingesnio paramos paskirstymo klausimus.
Sąjunga pabrėžia, kad Europos lygmeniu deklaruojamas palaikymas jauniesiems ūkininkams turi atsispindėti ir Lietuvos politiniuose sprendimuose.
LJŪJS tikisi konstruktyvaus dialogo su Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Virginijumi Sinkevičiumi ir žemės ūkio ministru Kęstučiu Mažeika.
Palankesnės sąlygos jauniesiems ūkininkams perimti šeimos ūkius ir kurti ilgalaikę veiklos perspektyvą kaime numatytos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
LJŪJS ragina užtikrinti nuoseklų šių įsipareigojimų finansavimą ir įtraukti jaunųjų ūkininkų atstovus į sprendimų rengimą.
Kartų kaitos sėkmę parodys ne pažadai, o išlikę ūkiai
Europos Komisijos nario Christophe’o Hanseno palaikymas jauniesiems ūkininkams siunčia svarbią žinią, tačiau demografinės tendencijos rodo, kad sprendimų reikia jau dabar.
Jeigu Europa siekia iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį, šis tikslas turi atsispindėti konkrečiose BŽŪP finansavimo taisyklėse, žemės prieinamumo priemonėse ir ūkių perėmimo politikoje.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad būtina vertinti ne vien paramą gavusių jaunųjų ūkininkų skaičių, bet ir tai, kiek jų sugeba išlaikyti ūkius, plėtoti veiklą bei kurti šeimų ateitį Lietuvos regionuose.
Sąjunga pasirengusi teikti pasiūlymus, dalytis ūkininkų patirtimi ir bendradarbiauti su Lietuvos bei Europos institucijomis.
Tikrasis kartų kaitos politikos rezultatas bus matuojamas tuo, kiek jaunų žmonių galės pradėti ūkininkauti, sėkmingai tęsti veiklą ir likti gyventi Lietuvos kaime.