Šeštą parą po Lietuvą nusiaubusios audros, dešimtys tūkstančių vartotojų vis dar gyvena be elektros, o šalies mastu paskelbta ekstremalioji situacija. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga atkreipia dėmesį, kad būtent dabar dalis smulkių ir vidutinių šeimos gyvulininkystės ūkių vis dar laukia žadėtų tiesioginių išmokų avansų, šiuo kritiniu laikotarpiu apyvartinių lėšų jiems reikia ypač skubiai.
Nacionalinė mokėjimo agentūra bazinės tiesioginės išmokos avansus šiemet pradėjo mokėti dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai. Per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 tūkst. pareiškėjų išmokėta 74 mln. eurų, o antrajame etape numatyta dar 35,2 mln. eurų beveik 13 tūkst. ūkininkų.
Tačiau gyvulius auginantiems ir pievas ar ganyklas deklaruojantiems ūkiams avansų išmokėjimas stringa. Jaunųjų ūkininkų atstovų teigimu, būtent gyvulininkystės ūkiai, kaip vienas valstybės prioritetinių ir didesnę pridėtinę vertę kuriančių žemės ūkio sektorių, turėtų būti tarp pirmųjų, kuriuos pasiekia finansinė pagalba. Vis dėlto iš ūkininkų gaunami signalai rodo priešingą situaciją – avansinės išmokos gyvulininkystės ūkius pasiekia gerokai lėčiau, o dalis jų iki šiol avanso išvis nėra gavę.
„Valstybėje paskelbta ekstremalioji situacija, ūkiuose vis dar susiduriama su elektros, vandens ir ryšio sutrikimais, o dalis gyvulininkystės ūkių tuo pat metu laukia, kol administravimo sistema patvirtins ganymo ar šienavimo faktą. Įprastomis sąlygomis tai būtų administracinė procedūra, tačiau ekstremaliosios situacijos metu kiekviena laukimo diena ūkiui turi visai kitą kainą“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė.
Pasak jos, gyvulininkystės ūkio negalima kelioms dienoms sustabdyti. Gyvulius būtina kasdien šerti, girdyti, melžti ir prižiūrėti. Nutrūkus elektros tiekimui tenka naudoti generatorius, pirkti kurą, spręsti vandens tiekimo, produkcijos laikymo ir kitus neatidėliotinus klausimus.
„Kalbame pirmiausia apie smulkius ir vidutinius šeimos ūkius. Jų finansinės atsargos yra labai ribotos. Jei valstybė nusprendė avansus mokėti anksčiau tam, kad ūkininkams suteiktų finansinį stabilumą, turime užtikrinti, kad ši pagalba pirmiausia pasiektų tuos ūkius, kuriems jos šiandien reikia labiausiai“, – teigia R. Jurgaitė.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą ekstremaliosios situacijos laikotarpiu prioritetine tvarka vertinti gyvulininkystės ūkių paraiškas ir maksimaliai paspartinti avansų mokėjimą.
Sąjungos vertinimu, dabartinė avansų mokėjimo tvarka ūkininkams sudaro nevienodas galimybes laiku gauti išmokas. Iš augalininkystės ūkių girdime, kad nemaža jų dalis avansus jau yra gavę, tuo metu galvijų augintojų, ekstremaliosios situacijos sąlygomis patiriančių papildomų išlaidų ir veiklos sutrikimų, vis dar laukia. Sąjunga pabrėžia, kad gyvulininkystės ūkiams taikoma papildoma veiklos atitikties kontrolė, tačiau didelę dalį informacijos apie realiai laikomus gyvulius valstybė jau turi savo registruose. Todėl būtina ieškoti operatyvesnio administravimo sprendimo ir vengti perteklinių procedūrų ten, kur ūkinė veikla gali būti objektyviai patvirtinta turimais duomenimis.
„Ūkininkams, auginantiems galvijus ir šiandien kovojantiems su audros padariniais, sąlygos neturėtų būti dar labiau apsunkinamos administracinėmis procedūromis. Viešai girdime apie kovą su vadinamaisiais „sofos ūkininkais“, tačiau pats šios sąvokos turinys nėra aiškiai apibrėžtas. Liūdina tai, kad tokios kovos pasekmes pajunta realiai sunkiai dirbantys smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai. Užuot skirsčiusi ūkininkus į atskiras stovyklas, valstybė turėtų aiškiai mažinti įtampą tarp skirtingų sektorių“, – pabrėžia R. Jurgaitė.