Pastarųjų dienų liūtys ir kruša skirtinguose Lietuvos regionuose daržovių augintojus paveikė nevienodai. Vienuose rajonuose didžiausius nuostolius sukėlė gausūs krituliai, kituose – kruša, todėl nuostolių mastas labai skiriasi priklausomai nuo konkretaus ūkio ir vietovės. Tačiau visoje Lietuvoje augintojai susiduria ir su dar viena rimta problema – sezoninių darbuotojų trūkumu, kuris dar labiau didina galimus derliaus praradimus.
Kėdainių rajono ūkininko Virgilijaus Kuprevičiaus ūkyje gausūs lietūs kol kas tiesioginių didelių nuostolių nepadarė. Vis dėlto užsitęsusi drėgmė ir staigus oro atšilimas sudarė itin palankias sąlygas plisti augalų ligoms. Kopūstų pasėliuose jau plinta puviniai, o morkose – grybinės ligos. Siekdami išsaugoti kuo didesnę derliaus dalį, augintojai bus priversti operatyviai reaguoti ir naudoti daugiau augalų apsaugos produktų. Tai neišvengiamai didins ir produkcijos savikainą.
Kelmės rajono ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje lietaus padariniai jau akivaizdūs – dėl užmirkimo žuvo apie 2 ha kopūstų, 3 ha bulvių ir 5 ha burokėlių. Nors bendri nuostoliai kol kas nėra kritiniai, dalis šių metų derliaus jau prarasta.
Didelių nuostolių patyrė ir Šiaulių rajono ūkininkas Julius Šateika. Per septynias paras jo ūkyje iškrito daugiau kaip 70 mm kritulių, o pasėlius papildomai nusiaubė kruša. Ji pažeidė apie 58 ha svogūnų – praktiškai neliko sveikų laiškų. Per pažeidimus sparčiai plinta ligos, svogūnai lėčiau vystosi ir bręsta, todėl tikėtina, kad derlius bus mažesnis. Tikslų nuostolių mastą įvertinti dar anksti, tačiau jau dabar aišku, kad krušos padariniai bus reikšmingi.
Dar sudėtingesnė situacija Joniškio rajono ūkininko Vincento Lataičio ūkyje. Kruša visiškai nukapojo apie 45 ha svogūnų laiškų. Šiuo metu dar neaišku, ar augalai sugebės atauginti lapiją ir suformuoti kokybišką derlių, todėl galutinius nuostolius bus galima įvertinti tik prieš derliaus nuėmimą arba jam pasibaigus. Vis dėlto jau dabar akivaizdu, kad dalis svogūnų derliaus gali būti prarasta.
Tačiau šių metų iššūkiai neapsiriboja vien gamtos stichijomis. Daržovių augintojai visoje Lietuvoje susiduria ir su itin dideliu sezoninių darbuotojų trūkumu. Ypač sudėtinga situacija ekologiniuose ūkiuose, kuriuose didelė dalis darbų atliekama rankomis – dėl darbuotojų stokos vėluoja ravėjimo darbai, o prasidėjus derliaus nuėmimui kyla rizika nespėti laiku surinkti užaugintos produkcijos.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) atliktos narių apklausos duomenimis, vienam ūkiui šį sezoną vidutiniškai trūksta apie 10–15 sezoninių darbuotojų. Didžiausias sezoninių darbuotojų poreikis dar tik prasideda, todėl situacija artimiausiais mėnesiais gali dar labiau komplikuotis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Simona Marmienė sako, kad šiemet daržovių augintojams tenka atlaikyti iš karto kelis smūgius.
„Šių metų situacija išskirtinė tuo, kad ūkininkams vienu metu tenka kovoti tiek su ekstremaliais orais, tiek su kritiniu sezoninių darbuotojų trūkumu. Liūtys ir kruša jau padarė didelę žalą daliai ūkių, o ten, kur pasėliai išliko, dėl perteklinės drėgmės sparčiai plinta ligos. Tuo pat metu daugelis ūkių neturi pakankamai žmonių ravėjimo ir derliaus nuėmimo darbams. Vertiname, kad vien dėl sezoninių darbuotojų stokos šiemet gali būti prarasta daugiau kaip 15 proc. lietuviškų daržovių produkcijos, o įvertinus ir stichinių reiškinių padarytą žalą, bendras derliaus sumažėjimas bus dar didesnis. Tikslų nuostolių mastą galėsime įvertinti tik pasibaigus sezonui, tačiau jau dabar akivaizdu, kad vartotojus šiemet gali pasiekti gerokai mažesnis kiekis lietuviškų daržovių.“
Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad šių metų situacija dar kartą parodė būtinybę stiprinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą.
„Šiandien matome, kad ūkininkams tenka atlaikyti ne vieną, o kelis iššūkius vienu metu – ekstremalius orų reiškinius, augalų ligų plitimą ir vis opesnį sezoninių darbuotojų trūkumą. Tokios situacijos rodo, kad valstybė turi daugiau dėmesio skirti rizikos valdymo priemonėms, spartinti melioracijos infrastruktūros atnaujinimą ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų ūkiams užsitikrinti reikalingą darbo jėgą. Nuo to priklauso ne tik ūkių konkurencingumas, bet ir Lietuvos gyventojų galimybė įsigyti kokybiškų lietuviškų daržovių. Todėl būtinas glaudus valstybės institucijų, žemdirbių savivaldos organizacijų ir ūkininkų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti šalies maisto gamybos atsparumą ir konkurencingumą“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vertinimu, šis sezonas dar kartą parodė, kad klimato kaitos sukelti ekstremalūs orų reiškiniai ir vis didėjantis darbo jėgos trūkumas tampa ilgalaikiais iššūkiais Lietuvos daržininkystės sektoriui. Tai reiškia ne tik mažesnes ūkių pajamas, bet ir mažesnę lietuviškų daržovių pasiūlą rinkoje bei didesnę jų gamybos savikainą.
Ką svarbu žinoti ūkininkams?
Jeigu dėl perteklinio lietaus jūsų ūkis patyrė nuostolių arba tampa neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, svarbiausia – nedelsti ir fiksuoti situaciją.
Pirmieji žingsniai ūkininkui
Pirmiausia rekomenduojama:
- kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ir informuoti apie susidariusias aplinkybes;
- užfiksuoti padarytą žalą – padaryti nuotraukas, surinkti kitus įrodymus;
- kreiptis į savo savivaldybę, kad būtų įvertinta ir užfiksuota patirta žala.
Jeigu iš savivaldybių surinkti duomenys rodys didelį žalos mastą, savivaldybės gali paskelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Esant plačiam reiškinio mastui, gali būti svarstomas ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas.
Jeigu ekstremalioji situacija dar nepaskelbta
Svarbu žinoti, kad net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ūkininkai nepraranda teisės kreiptis į NMA.
Jeigu dėl nepalankių oro sąlygų negalite laiku įvykdyti paramos įsipareigojimų ar kitų reikalavimų, dėl kurių teisės aktuose nėra numatytos automatinės išimtys, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojote arba galėjote sužinoti apie susidariusias aplinkybes, turite kreiptis į NMA.
Pareiškėjai nepraranda teisės į paramą, jeigu įsipareigojimų neįvykdė dėl pripažintų nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kodėl įsipareigojimų įvykdyti neįmanoma.
Prašymas teikiamas el. paštu dokumentai@nma.lt, o nuotraukas rekomenduojama pateikti per mobiliąją programėlę „NMA agro“. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Taip pat svarbu žinoti, kad pareiškėjai iki rugsėjo 15 d. gali atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, jeigu dėl objektyvių priežasčių nebegali įvykdyti įsipareigojimų. Ši galimybė netaikoma tais atvejais, kai NMA jau yra informavusi apie planuojamą patikrą, paraiškoje nustatytas klaidas, paprašiusi pateikti papildomus dokumentus arba patikros metu jau nustatyti pažeidimai.
Ką daryti paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją?
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, žalą patyrę žemės ūkio subjektai turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl patirtos žalos įvertinimo ir valstybės paramos skyrimo. Savivaldybė organizuoja žalos vertinimą, sudaro komisiją, kuri apžiūri nukentėjusius pasėlius ir nustato žalos mastą.
Kartu rekomenduojama kuo anksčiau rinkti visus įrodymus – nuotraukas, vaizdo medžiagą, dokumentus, patvirtinančius patirtą žalą ir jos mastą. Tai gali būti itin svarbu tiek vertinant teisę į paramą, tiek sprendžiant dėl galimų kompensacijų.
Jeigu dėl liūčių negalite vykdyti ir kitų įsipareigojimų
Jeigu dėl nenugalimos jėgos negalite vykdyti įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kitiems kreditoriams, rekomenduojama nedelsiant apie susidariusią situaciją juos informuoti ir ieškoti sprendimų dėl terminų pratęsimo ar kitų galimų susitarimų.
Prireikus galima kreiptis į teritorinius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes patvirtinančios pažymos. Valstybė kompensuoja tokių pažymų išdavimo išlaidas (iki 200 Eur), o gavus pažymą prašymą NMA reikia pateikti per vieną mėnesį.
Svarbiausia – nelaukti, kol situacija dar labiau pablogės. Laiku informavus NMA, savivaldybę ir surinkus įrodymus, galima apsaugoti savo teisę į paramą, išvengti sankcijų ir sudaryti prielaidas vėlesniam patirtų nuostolių įvertinimui.