Spalio 14–15 dienomis Limasolyje, Kipre, vyko antrasis tarptautinio Europos Sąjungos projekto AQUAGRI-KNOW pažintinis vizitas, subūręs ūkininkus, mokslininkus, konsultantus ir projekto ambasadorius iš įvairių Europos šalių. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ūkininkas Vytenis Grigas – vienas iš dešimties projekto ambasadorių, atrinktų prisidėti prie žemės ūkio inovacijų ir praktinių žinių sklaidos Europoje.
AQUAGRI-KNOW – inovacijų ir praktinių žinių sklaida ūkininkams
AQUAGRI-KNOW – Europos Sąjungos finansuojamas tarptautinis projektas, kurio tikslas – padėti Europos ūkininkams efektyviau naudoti vandens išteklius, prisitaikyti prie klimato kaitos ir stiprinti žemės ūkio tvarumą.
Projektas siekia surinkti ir susisteminti jau įgyvendintų Europos inovacijų partnerystės EIP-AGRI veiklos grupių bei kitų mokslinių projektų rezultatus ir paversti juos praktikoje pritaikomomis rekomendacijomis.
AQUAGRI-KNOW veikla orientuota į keturias pagrindines sritis: efektyvų vandens naudojimą, sausrai atsparesnių augalų auginimą, dirvožemio ir vandens sąveikos gerinimą bei pakartotinį vandens panaudojimą žemės ūkyje.
Svarbią vietą projekte užima ambasadorių programa, kurios dalyviai padeda užtikrinti žinių mainus tarp mokslininkų, ūkininkų ir kitų žemės ūkio sektoriaus atstovų.
Kipro patirtis: kai kiekvienas vandens lašas svarbus
Antrasis AQUAGRI-KNOW tarptautinis vizitas vyko Kipre – šalyje, kurioje ilgalaikės sausros kelia didelių iššūkių žemės ūkiui. Pasak projekto organizatorių, šešerius metus trukęs nepakankamas kritulių kiekis lėmė itin sumažėjusias vandens atsargas.
Vizito metu daugiausia dėmesio skirta dirvožemio, vandens ir augalų tarpusavio sąveikai bei inovatyviems vandens valdymo sprendimams.
Vienas svarbiausių aplankytų objektų – „Phassouri Plantations“ citrusinių vaisių ūkis, kuriame taikomos pažangios drėkinimo ir augalų būklės stebėsenos technologijos.
Ūkyje naudojami dirvožemio drėgmės ir vandens potencialo jutikliai, meteorologinės stotelės bei technologijos, leidžiančios stebėti vandens judėjimą pačiuose medžiuose. Tokia informacija padeda tiksliau įvertinti augalų vandens poreikį ir priimti efektyvesnius drėkinimo sprendimus.
Vienas svarbiausių vizito metu akcentuotų principų – nepakanka žinoti, kiek drėgmės yra dirvožemyje. Būtina suprasti ir tai, kokią šio vandens dalį augalai iš tikrųjų gali pasisavinti.
Ūkyje taip pat naudojamos išvalytos nuotekos drėkinimui, taip mažinant priklausomybę nuo ribotų gėlo vandens išteklių.
Moksliniai tyrimai patvirtina gamtinių sprendimų svarbą
Vizito metu pristatyti ir kitų Europos mokslinių projektų rezultatai, atskleidžiantys, kaip šiuolaikinės technologijos gali būti derinamos su agroekologinėmis praktikomis.
Vienas įdomesnių pavyzdžių – GOOD projekto tyrimai alyvmedžių soduose. Jų metu nustatyta, kad mulčiavimas yra veiksminga priemonė dirvožemio drėgmei išsaugoti ir vandens garavimui mažinti.
Taip pat pristatyti dirvožemio mikroorganizmų ir mikorizinių grybų tyrimai, nagrinėjantys jų potencialą gerinti augalų prieigą prie vandens ir didinti atsparumą sausrai.
Ypač aktualūs buvo PATH4MED projekto eksperimentiniai rezultatai. Viename greipfrutų auginimo bandyme palydoviniais duomenimis pagrįsta laistymo strategija leido sunaudoti apie 20 proc. mažiau vandens, palyginti su laistymu pagal dirvožemio jutiklius, nenustačius statistiškai reikšmingų derliaus skirtumų.
Šie rezultatai rodo, kad tinkamai parinktos stebėsenos technologijos ir dirvožemio priežiūros metodai gali sudaryti galimybes efektyviau naudoti vandens išteklius nemažinant žemės ūkio produktyvumo.
Skirtingi klimato iššūkiai – bendri ūkininkavimo principai
AQUAGRI-KNOW ambasadorius Vytenis Grigas Lietuvoje vysto sodininkystės ūkį, paremtą permakultūros principais. Jo ūkininkavimo patirtis prasidėjo nuo apleisto, vietomis nuolat užmirkstančio sklypo, kuris iš pradžių buvo sunkiai tinkamas žemės ūkio veiklai.
Per penkerius metus dalyje teritorijos įrengta drenažo sistema, iškastos dvi kūdros, pradėtas formuoti vaismedžių ir kitų sodo augalų sodas.
Nors Kipro ūkininkai pirmiausia susiduria su ilgalaikiu vandens trūkumu, o Lietuvos ūkyje pradinė problema buvo vandens perteklius, abiem atvejais svarbiausias uždavinys išlieka tas pats – tinkamai valdyti vandens režimą ir sudaryti palankias sąlygas augalams augti.
V. Grigo vertinimu, viena svarbiausių vizito pamokų yra tai, kad technologinės inovacijos ir natūralūs gamtos procesai neturėtų būti supriešinami. Priešingai – jų derinimas gali padėti kurti atsparesnes ir tvaresnes ūkininkavimo sistemas.
Tarptautinių žinių mainų svarba Lietuvos ūkininkams
AQUAGRI-KNOW projektas siekia, kad Europos ūkiuose jau išbandyti ir pasiteisinę sprendimai neliktų tik mokslinių tyrimų ataskaitose, bet pasiektų platesnę ūkininkų bendruomenę.
Tarptautiniai pažintiniai vizitai sudaro galimybę tiesiogiai susipažinti su ūkiuose naudojamomis technologijomis, aptarti jų ekonominį ir praktinį efektyvumą bei įvertinti pritaikymo kitose šalyse galimybes.
Kipro vizitas dar kartą parodė, kad tvaraus žemės ūkio ateitis priklauso ne vien nuo pažangių technologijų diegimo, bet ir nuo dirvožemio sveikatos, gamtinių procesų supratimo, praktinės ūkininkų patirties bei bendradarbiavimo su mokslininkais.
„Tokie tarptautiniai žinių mainai svarbūs ir Lietuvos žemės ūkiui, kuriame vis aktualesnis tampa gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos, efektyviai valdyti tiek vandens trūkumą, tiek jo perteklių ir ieškoti ekonomiškai pagrįstų, aplinkai palankių sprendimų.