Lietuvos ūkininkus dar šiais metais pasieks beveik 20 mln. eurų parama, skirta kompensuoti dėl pabrangusių degalų ir trąšų išaugusias gamybos sąnaudas. Europos Komisija patvirtino 540 mln. eurų vertės skubios paramos paketą Europos Sąjungos ūkininkams, iš kurio Lietuvai skirta 9,8 mln. eurų. Lietuvos Vyriausybė nusprendė šią sumą padvigubinti nacionalinėmis lėšomis, todėl bendra paramos suma sieks beveik 20 mln. eurų.
Parama bus skiriama ūkiams ir žemės ūkio sektoriaus įmonėms, kurias labiausiai paveikė išaugusios energijos, ypač degalų, ir trąšų kainos bei jų sukeltos ekonominės pasekmės.
Šiuo metu rengiama paramos skyrimo tvarka – nustatomi prioritetiniai sektoriai, produktai ir kompensacijų dydžiai. Planuojama, kad pirmosios lėšos ūkininkus pasieks dar iki šių metų pabaigos.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabedinskienė teigia, kad papildomas finansavimas yra svarbi pagalba žemdirbiams, tačiau kartu pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad parama ūkius pasiektų kuo greičiau.
„Pastarieji metai ūkininkams buvo kupini iššūkių – augo degalų, trąšų, elektros energijos, technikos eksploatavimo ir kitos gamybos sąnaudos. Todėl sprendimas skirti papildomą paramą yra svarbus žingsnis, padėsiantis ūkiams išlaikyti veiklos stabilumą. Tikimės, kad kompensavimo mechanizmas bus paprastas, aiškus, o lėšos žemdirbius pasieks kuo operatyviau“, – sako A. Pabedinskienė.
Pasak ŽŪR pirmininkės, labai svarbu, kad valstybė, reaguodama į rinkos svyravimus ir augančius gamybos kaštus, padėtų išlaikyti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą.
„Kiekviena investicija į žemės ūkį yra investicija į šalies maisto saugumą. Ūkininkai turi turėti galimybę dirbti konkurencingomis sąlygomis, o gyventojai – įsigyti kokybiškų lietuviškų maisto produktų už prieinamą kainą. Todėl tikimės, kad tokios priemonės padės amortizuoti išaugusių sąnaudų poveikį ir sustiprins ūkių atsparumą ekonominiams iššūkiams“, – pabrėžia A.Pabedinskienė.
Lietuvos žemės ūkio rūmai pažymi, kad ir ateityje būtina ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų mažinti žemės ūkio sektoriaus priklausomybę nuo energijos ir žaliavų kainų svyravimų bei užtikrintų stabilias ūkininkavimo sąlygas.