Tarptautinė bitininkų asociacijų federacija „Apimondia“ paskelbė oficialią poziciją dėl nesubrendusio medaus gamybos. Joje atkreipiamas dėmesys į praktiką, kai medus iš avilio paimamas dar nepasibaigus natūraliam jo brandinimo procesui, o perteklinė drėgmė vėliau pašalinama techninėmis priemonėmis. Federacijos vertinimu, sisteminga tokia gamyba ekonominiais tikslais neatitinka tarptautiniu mastu pripažįstamos medaus sampratos ir kenkia sąžiningai bitininkystei.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantas Juozas Jankauskas atkreipia dėmesį, kad ši tema aktuali ir Lietuvos bitininkams, nes kalbama ne vien apie medaus gamybos technologiją – nuo pasirinkto gamybos būdo priklauso medaus kokybė, vartotojų pasitikėjimas ir sąžiningos konkurencijos sąlygos.
„Bitininkui svarbiausia nepamiršti, kad medų subrandina bitės, o ne technologiniai įrenginiai. Nektaro virtimas medumi nėra vien vandens pašalinimas – avilyje vyksta sudėtingas natūralus procesas. Todėl medaus kiekio didinimas neturėtų tapti svarbesnis už jo brandą ir kokybę. Lietuvos bitininkams svarbu laikytis gerosios bitininkystės praktikos, nes nuo to priklauso ir vartotojų pasitikėjimas lietuvišku medumi, ir sąžiningų bitininkų reputacija“, – pažymi ŽŪR konsultantas J. Jankauskas.
Medų subrandina bitės
„Apimondia“ pabrėžia, kad nektaro ar lipčiaus virtimas medumi yra biologinis procesas, kurį atlieka bitės. Jos ne tik sumažina vandens kiekį, bet ir prideda fermentų bei kitų medžiagų, keičia produkto cheminę sudėtį ir pH. Subrendusį medų bitės apsaugo uždengdamos korio akutes vaško dangteliais.
Todėl prieš imant medų būtina įvertinti jo brandą. „Apimondia“ rekomenduoja tai daryti ne tik vizualiai, bet prireikus ir instrumentiniu būdu – matuojant drėgmę refraktometru.
Kartu federacija aiškiai skiria tyčinę nesubrendusio medaus gamybą nuo situacijų, kurias lemia gamtinės sąlygos. Esant didelei aplinkos drėgmei ar neįprastoms klimato sąlygoms, net uždengtame meduje gali būti daugiau drėgmės. Trumpalaikis korių laikymas kontroliuojamos drėgmės patalpoje, siekiant neleisti medui sugerti papildomos drėgmės ir pašalinti nedidelį jos perteklių, federacijos nėra prilyginamas sistemingai nesubrendusio medaus gamybai ekonominiais tikslais.
Kodėl nesubrendusio medaus gamyba kelia problemų?
Visai kitaip vertinama praktika, kai medus sąmoningai paimamas dar nesubrendęs, siekiant pagreitinti gamybos procesą ir padidinti gaunamos produkcijos kiekį.
„Apimondia“ nurodo, kad toks produktas paprastai turi per daug vandens, jam gali trūkti subrendusiam medui būdingo skonio ir aromato. Siekiant išvengti fermentacijos, perteklinė drėgmė vėliau pašalinama techninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, vakuuminiais džiovintuvais.
Federacija pabrėžia, kad nektaro pavertimą medumi turi atlikti bitės, o dirbtinis natūralaus proceso spartinimas ir perteklinio vandens pašalinimas tokiomis technologijomis neatitinka jos nurodomų tarptautinių medaus standartų. Tai patvirtinama ir oficialioje „Apimondia“ pozicijoje.
Medaus klastojimas – ne tik cukraus sirupai
Medaus klastojimas vartotojams dažniausiai asocijuojasi su įvairių cukraus sirupų įmaišymu. Tačiau „Apimondia“ nurodo gerokai daugiau nesąžiningų praktikų.
Tarp jų – tyčinis nesubrendusio medaus rinkimas ir vėlesnis techninis jo dehidratavimas, medaus geografinės ar botaninės kilmės maskavimas ir klaidingas ženklinimas, žiedadulkių pašalinimas, tam tikrų medžiagų pridėjimas siekiant paslėpti falsifikavimą ir kiti būdai.
„Apimondia“ pozicijoje sistemingas nesubrendusio medaus rinkimas siekiant ekonominės naudos įvardijamas kaip viena iš medaus klastojimo formų.
Vien laboratorinių tyrimų nepakanka
Nesubrendusio medaus problemą sudėtinga spręsti dar ir todėl, kad vien laboratoriniais tyrimais ne visada galima patikimai nustatyti, kokiu būdu produktas buvo pagamintas.
Todėl „Apimondia“ akcentuoja kompleksinę kontrolę – laboratorinius tyrimus turėtų papildyti medaus atsekamumas, auditai, tiekimo grandinės vertinimas ir ekonominių anomalijų analizė.
Ypač svarbus atsekamumas. Federacijos nuomone, turėtų būti įmanoma nustatyti medaus kelią iki konkretaus bitininko ir bityno geografinės vietos. Atsekamumo sistema galėtų apimti bitynų, medaus išgavimo, prekybos, maišymo ir pakavimo etapus.
Vertinant galimą sukčiavimo riziką, dėmesys gali būti skiriamas ir ekonominiams signalams: neįprastai mažoms ar ilgą laiką stabilioms kainoms, staigiam eksporto augimui, kurio nelydi gamybos pajėgumų didėjimas, taip pat importo ir reeksporto pokyčiams.
Sąžiningas bitininkas turi būti apsaugotas
„Apimondia“ savo išvadose pabrėžia, kad tyčinė ir sisteminga nesubrendusio medaus gamyba ekonominiais tikslais neatitinka tarptautiniu mastu pripažįstamo medaus apibrėžimo, klaidina vartotojus ir kenkia sąžiningiems bitininkams.
Ši tarptautinės bitininkų bendruomenės keliama problema svarbi ir Lietuvai. Medaus rinkoje būtina ne tik užtikrinti produkto kokybę ir vartotojo teisę žinoti, ką jis perka, bet ir sudaryti sąžiningas konkurencijos sąlygas bitininkams, kurie laikosi natūralaus medaus brandinimo principų.
„Vartotojas, pirkdamas medų, turi būti tikras, kad perka tikrą, bičių subrandintą produktą. Sąžiningam bitininkui tai ne mažiau svarbu – rinkoje negali būti sudaromos palankesnės sąlygos tiems, kurie natūralų medaus gamybos procesą pakeičia pramoninėmis technologijomis. Turime saugoti tikro medaus vardą ir žmonių pasitikėjimą bitininkais“, – sako ŽŪR konsultantas Juozas Jankauskas.