Europos žemdirbiai siunčia aiškų signalą
Spalio 14–16 dienomis Švedijos sostinėje vyksta 12-asis Europos ūkininkų kongresas, kurį organizuoja Copa ir Cogeca, bendradarbiaudamos su Švedijos ūkininkų federacija (LRF). Renginyje susirinko apie 400 Europos žemdirbių organizacijų, kooperatyvų, institucijų ir kitų žemės ūkio sektoriaus atstovų.
Šių metų kongreso tema – Europos žemės ūkio konkurencingumas ir saugumas. Diskusijose nagrinėjami ūkininkų pajamų, didėjančių gamybos sąnaudų, inovacijų, investicijų, kartų kaitos ir apsirūpinimo maistu klausimai. Tačiau vienas svarbiausių kongreso akcentų – būsima Europos Sąjungos daugiametė finansinė programa ir BŽŪP ateitis po 2027 metų.
Europos žemdirbių organizacijos įspėja, kad siūlomi būsimo ES biudžeto ir žemės ūkio politikos pokyčiai gali susilpninti BŽŪP finansavimą, bendrą jos pobūdį ir ūkininkams būtiną ilgalaikį stabilumą.
Šiandien pasirašyta Stokholmo deklaracija yra bendras Europos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijų kreipimasis į ES politinius lyderius. Dokumente pabrėžiama, kad žemės ūkis turi būti laikomas strategine Europos saugumo, atsparumo ir konkurencingumo dalimi.
Deklaracijoje reikalaujama išsaugoti atskirą ir apsaugotą BŽŪP biudžetą, kurio finansavimas būtų ne mažesnis nei dabartiniu laikotarpiu, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje Europos rinkoje, stiprinti ūkininkų ir kooperatyvų padėtį maisto tiekimo grandinėje, mažinti administracinę naštą bei sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms ir kartų kaitai.
A. Pabedinskienė: žemės ūkis negali konkuruoti dėl išlikimo su kitomis politikos sritimis
Europos ūkininkų kongrese dalyvaujanti ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pažymi, kad Stokholme išsakytas susirūpinimas atspindi ir Lietuvos žemdirbių lūkesčius.
„Diskusijos Stokholme dar kartą parodė, kad Europos žemdirbiams didžiausią nerimą kelia ne tik būsimos Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo apimtis, bet ir pačios politikos ateitis. Žemės ūkis negali tapti viena iš daugelio sričių, konkuruojančių dėl lėšų bendrame fonde. BŽŪP turi išlikti savarankiška, aiškiai finansuojama ir visiems Europos Sąjungos ūkininkams bendrus principus užtikrinanti politika“, – sako ŽŪR pirmininkė.
Pasak jos, šiandienos geopolitinė situacija tik dar labiau sustiprina poreikį žemės ūkį vertinti kaip strateginį sektorių. Klimato kaitos padariniai, ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, karai, prekybos įtampa ir augantys gamybos kaštai kelia vis daugiau iššūkių Europos ūkiams.
Todėl sprendimai dėl būsimos BŽŪP negali būti grindžiami vien siekiu perskirstyti biudžeto lėšas. Būtina įvertinti, kokį poveikį jie turės Europos gebėjimui savarankiškai apsirūpinti maistu ir išlaikyti gyvybingą žemės ūkio gamybą.
„Stokholmo deklaracija yra svarbus bendros Europos žemdirbių pozicijos išreiškimas. Jos esmė labai aiški – negalime stiprinti Europos saugumo tuo pat metu silpnindami savo žemės ūkį. Maisto gamyba yra ne tik ekonominė veikla. Tai ir mūsų visuomenės saugumo, atsparumo krizėms bei strateginio savarankiškumo pagrindas“, – pabrėžia A. Pabedinskienė.
Lietuvai svarbiausia – teisingos išmokos ir realus finansavimas
ŽŪR pirmininkės teigimu, Lietuvai derybose dėl būsimos BŽŪP būtina išskirti kelis esminius prioritetus.
Pirmiausia – teisingesnį tiesioginių išmokų paskirstymą. Lietuvos ūkininkai veikia toje pačioje ES bendrojoje rinkoje kaip ir kitų valstybių žemdirbiai, tačiau jų konkurencinės sąlygos vis dar nėra vienodos.
„Negalime kalbėti apie sąžiningą konkurenciją, jeigu bendrojoje rinkoje veikiantiems ūkininkams taikomos nevienodos paramos sąlygos. Lietuva turi nuosekliai siekti teisingesnių tiesioginių išmokų ir užtikrinti, kad būsimoji BŽŪP šių skirtumų nedidintų“, – akcentuoja A. Pabedinskienė.
Kitas svarbus klausimas – finansavimo dydis ir jo reali vertė. Pasak ŽŪR pirmininkės, vertinant būsimo ES biudžeto pasiūlymus neužtenka matyti tik nominalias sumas. Būtina atsižvelgti į infliaciją, augančias ūkių gamybos sąnaudas ir investicijų poreikį.
„Ūkininkams reikalingas stabilumas ir galimybė planuoti veiklą ne vieneriems metams į priekį. Todėl turime vertinti ne tik tai, kiek lėšų bus įrašyta į biudžetą, bet ir tai, kokią realią paramą gaus žemdirbiai. Atskiras krizių fondas yra svarbus, tačiau jis negali kompensuoti sumažinto įprastinio BŽŪP finansavimo“, – teigia ŽŪR pirmininkė.
Kaimo plėtra ir kartų kaita – ne mažiau svarbios
Stokholmo deklaracijoje taip pat akcentuojama būtinybė stiprinti Europos žemės ūkio konkurencingumą, investuoti į inovacijas, skaitmenizaciją, vandens išteklių valdymą, infrastruktūrą ir bioekonomiką.
A. Pabedinskienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvai ypač svarbu išsaugoti pakankamą finansavimą kaimo plėtros priemonėms, ūkių modernizavimui, kooperacijai ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui.
„Stiprus žemės ūkis neįmanomas be gyvybingo kaimo. Turime sudaryti sąlygas ūkininkams investuoti, modernizuoti ūkius, diegti naujas technologijas ir perduoti savo veiklą jaunajai kartai. Jeigu kaimo plėtros finansavimas taps priklausomas nuo konkurencijos su kitais nacionaliniais prioritetais, kyla rizika, kad ilgalaikiai žemės ūkio poreikiai liks nuošalyje“, – sako ji.
Pasak ŽŪR pirmininkės, svarbu ir tai, kad būsimoji BŽŪP būtų paprastesnė bei suprantamesnė ūkininkams. Administracinės naštos mažinimas turi tapti realiais sprendimais, o valstybėms narėms suteikiamas didesnis lankstumas neturi lemti dar didesnių konkurencinių skirtumų.
Lietuvos balsas turi būti girdimas Europos lygmeniu
ŽŪR pirmininkė pažymi, kad aktyvus Lietuvos žemdirbių savivaldos dalyvavimas Europos organizacijų veikloje ypač svarbus artėjant 2027 metams, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
Šiuo laikotarpiu bus sprendžiami Lietuvai ir visai Europai reikšmingi žemės ūkio politikos, finansavimo ir konkurencingumo klausimai. Todėl būtina jau dabar telkti bendraminčius, derinti pozicijas ir užtikrinti, kad į sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti žemdirbių savivaldos atstovai.
„Lietuvos pozicija derybose turi būti aiški: stipri BŽŪP, sąžiningos konkurencijos sąlygos ir realus, o ne vien deklaruojamas finansinis užtikrintumas. Maisto gamyba yra strateginis Europos saugumo klausimas, todėl žemės ūkio finansavimas turi būti vertinamas kaip investicija į visos Europos ateitį“, – pabrėžia A. Pabedinskienė.
Stokholme pasirašyta deklaracija siunčia aiškų signalą Europos Sąjungos institucijoms: būsimos BŽŪP ir ES biudžeto sprendimai turės ilgalaikių pasekmių ne tik ūkininkams, bet ir visiems Europos gyventojams.
Europos žemdirbių organizacijų žinia vieninga – ginti Bendrąją žemės ūkio politiką šiandien reiškia ginti Europos apsirūpinimą maistu, konkurencingumą ir saugumą ateityje.