Spalio 3 d. Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje vykusioje tradicinėje rudens derliaus šventėje „Sūduvos kraitė 2026“ dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Garbės pirmininkas, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Šventės metu jis perdavė ŽŪR pirmininkės Algimantos Pabedinskienės padėkas trims Marijampolės savivaldybės ūkininkams – Šarūnui Brusokui, Arminui Kazakevičiui ir Raimundui Kazakevičiui.
Šiemet surengta jau 16-oji „Sūduvos kraitė“. Marijampolės savivaldybės duomenimis, šventėje tradiciškai susitiko ūkininkai, sodininkai, amatininkai, bendruomenės ir miesto svečiai, o viena svarbiausių programos dalių buvo žemdirbių pagerbimas. Šių metų šventės tema – suvalkietiška prijuostė, tapusi krašto tradicijų, darbo ir iš kartos į kartą perduodamo paveldo simboliu.
ŽŪR padėkos – už ryžtą, darbštumą ir kuriamus ūkius
ŽŪR pirmininkės A. Pabedinskienės padėka Šarūnui Brusokui įteikta už jaunatvišką ryžtą imtis žemės ūkio veiklos, darbštumą ir atkaklumą siekiant gerų ūkininkavimo rezultatų.
Arminas Kazakevičius pagerbtas už jaunatvišką ryžtą imtis žemės ūkio veiklos, aktyvų ir atsakingą ūkininkavimą bei puoselėjamą uogininkystės ir daržininkystės ūkį.
ŽŪR pirmininkės padėka Raimundui Kazakevičiui skirta už tvarų ir pažangų ūkininkavimą bei perspektyvaus ūkio puoselėjimą.
Padėkas ūkininkams įteikęs ŽŪR Garbės pirmininkas dr. A. Svitojus pabrėžė, kad derliaus šventės yra svarbios ne vien kaip graži tradicija – tai proga viešai padėkoti žmonėms, kurių kasdienio darbo rezultatai ne visada matomi visuomenei.
„Derliaus šventėje matome galutinį rezultatą – užaugintą produkciją, pilnus aruodus, gražiai sutvarkytus ūkius. Tačiau už viso to yra ištisi metai darbo, ankstyvi rytai, rizika, investicijos ir daugybė sprendimų, kuriuos ūkininkas turi priimti kiekvieną dieną. Todėl labai svarbu sustoti ir padėkoti žmonėms, kurie dirba žemę, kuria ūkius ir savo darbu palaiko gyvybingą Lietuvos kaimą“, – sako dr. A. Svitojus.
Svarbu matyti jaunus žmones, pasirenkančius ūkininkauti
Dr. A. Svitojus atkreipė dėmesį ir į tai, kad tarp pagerbtųjų – jauni ūkininkai, nusprendę savo ateitį kurti žemės ūkyje.
„Kiekvienas jaunas žmogus, kuris šiandien pasirenka ūkininkauti, yra labai svarbus Lietuvos žemės ūkiui. Pradėti nėra paprasta – reikia žemės, žinių, kapitalo, technikos, o svarbiausia – labai daug ryžto. Todėl turime ne tik kalbėti apie kartų kaitą, bet ir pastebėti tuos jaunus žmones, kurie jau šiandien prisiima atsakomybę ir kuria savo ūkius. Jų sėkmė reiškia, kad kaime lieka žmonės, kuriamos darbo vietos ir tęsiama žemdirbystės tradicija“, – pažymi ŽŪR Garbės pirmininkas.
Šventėje pagerbti ir kiti Marijampolės krašto žemdirbiai bei savo aplinką puoselėjantys gyventojai. Paskelbti ir konkurso „Metų ūkis 2026“ laureatai – Gintarė ir Lukas Vaičiuliai, Vaidas Žukauskas bei Gustė ir Lukas Tamošaičiai
„Sūduvos kraitė“ – pagarba žemei ir ją dirbantiems žmonėms
Šventės metu J. Basanavičiaus aikštėje veikė seniūnijų kiemeliai, savo produkciją pristatė ūkininkai, sodininkai, amatininkai ir prekybininkai, netrūko rudens gėrybių, tradicinių gaminių ir muzikos.
Pasak dr. A. Svitojaus, tokie renginiai padeda išlaikyti ryšį tarp žemdirbio ir vartotojo bei primena, iš kur atsiranda maistas ant mūsų stalo.
„Ūkininkui didžiausias įvertinimas yra ne tik geras derlius. Labai svarbu jausti, kad visuomenė supranta ir vertina jo darbą. Tokiose šventėse susitinka kaimas ir miestas, gamintojas ir vartotojas. Čia galime ne tik pasidžiaugti tuo, ką užauginome, bet ir priminti, kad stiprus šeimos ūkis, gyvas kaimas ir vietinė maisto gamyba yra svarbūs visai valstybei“, – sako dr. A. Svitojus.
Tautinis paveldas – gyva tradicija, kurią svarbu perduoti jaunimui
„Sūduvos kraitėje 2026“ aktyviai dalyvavo ir Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos nariai Birutė Račkaitienė ir Vitalius Striuogaitis. Šventės dalyviams jie pristatė tautinio paveldo tradicijas, dalijosi savo žiniomis ir kvietė į edukacines veiklas.
Tokios edukacijos derliaus šventėje turi ypatingą prasmę – jos suteikia galimybę ne tik pamatyti tradicinius gaminius ar amatus, bet ir geriau pažinti jų atsiradimo istoriją, senąsias technologijas bei iš kartos į kartą perduodamus gebėjimus.
„Tautinis paveldas nėra vien tai, ką saugome muziejuose ar prisimename per šventes. Jis yra gyvas tol, kol yra žmonių, kurie moka, kuria ir savo žiniomis dalijasi su kitais. Ypač svarbu, kad šias tradicijas pamatytų ir pažintų jaunimas – kad suprastų, kiek daug žinių, meistrystės ir mūsų krašto istorijos slypi tradiciniuose amatuose bei gaminiuose. Tokios edukacijos leidžia ne tik prisiminti savo šaknis, bet ir perduoti jas kitai kartai“, – sako dr. A. Svitojus.
Pasak jo, derliaus šventė yra itin tinkama vieta tokiam dialogui, nes joje susitinka žemdirbystė, vietos maistas, amatai, bendruomenės ir kultūrinės tradicijos. Būtent šių dalykų visuma kuria krašto savitumą ir padeda išsaugoti gyvą ryšį su Lietuvos kaimo paveldu.