Birželio 23–24 d. Monpeljė mieste (Prancūzija) vyko tarptautiniai mokymai „Mokome mokytojus: daugiaveikis požiūris ir interaktyvios inovacijos“ (Train the Trainers on Multi-Actor Approach & Interactive Innovation), kuriuos organizuoja Europos projektai PREMIERE ir ATTRACTISS. Renginys subūrė žemės ūkio, miškininkystės, mokslo, konsultavimo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus iš įvairių Europos šalių, siekiančius stiprinti inovacijų diegimą bei bendradarbiavimą kaimo vietovėse.
Lietuvai mokymuose atstovauja Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas, kuris aktyviai įsitraukė į diskusijas apie žemės ūkio inovacijų ekosistemos stiprinimą, ūkininkų vaidmenį kuriant naujus sprendimus ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.
Inovacijų centre – ūkininkas
Mokymų metu daug dėmesio skiriama vadinamajam daugiaveikiam požiūriui (Multi-Actor Approach), kuris yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ principų. Šis modelis remiasi nuostata, kad inovacijos gimsta tuomet, kai kartu dirba mokslininkai, ūkininkai, konsultantai, verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir viešojo sektoriaus institucijos.
Pristatytas ir keturgubos spiralės (Quadruple Helix) modelis, kuriame inovacijų kūrimo procesas grindžiamas mokslo, verslo, valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimu. Būtent tokia partnerystė leidžia kurti praktinius sprendimus, kurie būtų naudingi ne tik mokslui, bet ir realiai taikomi ūkiuose.
„Šiandien ūkininkas nebegali būti tik technologijų vartotojas. Jis turi tapti aktyviu inovacijų kūrimo proceso dalyviu. Europos patirtis rodo, kad geriausi sprendimai atsiranda tuomet, kai jie kuriami kartu su tais, kurie juos vėliau taikys praktikoje“, – sako Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas.
Europos patirtys – Lietuvos ūkiams
Mokymų metu pristatomi sėkmingi įvairių šalių pavyzdžiai, kaip kuriamos inovacijų partnerystės ir ūkininkų bendradarbiavimo tinklai. Vienas iš tokių pavyzdžių – Jungtinėje Karalystėje veikiantys ūkininkų klasteriai, kuriuose kaimyniniai ūkiai bendradarbiauja spręsdami biologinės įvairovės, dirvožemio apsaugos, vandens kokybės gerinimo ir klimato kaitos iššūkius.
Dalyviai taip pat analizuoja, kaip efektyviai formuoti tarptautinius projektų konsorciumus, įtraukti suinteresuotąsias šalis, organizuoti žinių sklaidą ir užtikrinti, kad mokslinių tyrimų rezultatai pasiektų galutinius naudotojus – ūkininkus.
Pasak V. Grigo, tokia patirtis ypač aktuali ir Lietuvai.
„Žemės ūkio rūmai nuosekliai siekia, kad Lietuvos ūkininkai būtų ne tik paramos gavėjai, bet ir aktyvūs inovacijų kūrėjai. Turime stiprų mokslinį potencialą, veiklias žemdirbių organizacijas, tačiau būtina dar labiau stiprinti jų tarpusavio ryšius. Tokie mokymai leidžia pamatyti, kaip tai daroma kitose šalyse, ir parsivežti geriausią praktiką į Lietuvą“, – teigia V. Grigas.
Žemės ūkio rūmų vaidmuo inovacijų sistemoje
Mokymuose daug dėmesio skiriama Europos žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemai (AKIS), kurios tikslas – užtikrinti veiksmingą žinių judėjimą tarp mokslininkų, konsultantų, ūkininkų ir kitų sektoriaus dalyvių.
Žemės ūkio rūmai Lietuvoje jau daugelį metų atlieka svarbų vaidmenį stiprinant žinių sklaidą kaime, organizuojant mokymus, konsultacijas ir tarpininkaujant tarp ūkininkų, mokslo institucijų bei sprendimų priėmėjų.
Pasak V. Grigo, ateities žemės ūkio konkurencingumas vis labiau priklausys nuo gebėjimo bendradarbiauti.
„Klimato kaita, aplinkosauginiai reikalavimai, technologinė pažanga ir rinkų pokyčiai verčia ieškoti naujų sprendimų. Vienam ūkininkui ar vienai organizacijai tai padaryti vis sunkiau. Todėl bendradarbiavimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Kuo stipresni bus ryšiai tarp ūkininkų, konsultantų, mokslininkų ir verslo, tuo greičiau galėsime kurti inovatyvų ir konkurencingą Lietuvos žemės ūkį“, – pabrėžia Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas V.Grigas.
Žinios, kurios grįš į Lietuvą
Tarptautinių mokymų organizatoriai siekia ne tik suteikti naujų žinių, bet ir sukurti visos Europos ekspertų tinklą, kuris ateityje skatins inovacijų sklaidą bei bendradarbiavimą tarp šalių.
Tikimasi, kad Monpeljė įgyta patirtis, užmegzti kontaktai ir naujos idėjos prisidės prie dar aktyvesnio Lietuvos žemės ūkio rūmų dalyvavimo tarptautiniuose inovacijų projektuose, o kartu padės stiprinti Lietuvos ūkininkų ir kaimo gyventojų konkurencingumą, žinių sklaidą ir pasirengimą ateities iššūkiams.