Lapkričio 6 d. Varėnoje vykusioje konferencijoje „Nederlingų žemių ūkininkų ir šeimos ūkių išlikimas formuojant naują programinį laikotarpį“ susirinkę ūkininkai, žemdirbių savivaldos organizacijų vadovai ir institucijų atstovai diskutavo apie vis sudėtingesnes ūkininkavimo sąlygas mažiau palankiose vietovėse, smulkiųjų ir šeimos ūkių ateitį bei būtinus žemės ūkio politikos pokyčius. Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad žemdirbių problemos negali likti neišgirstos, o valdžios sprendimai turi būti priimami bendradarbiaujant su žemdirbių savivalda.
Ūkininkai iš 15 savivaldybių įvardijo aktualiausias problemas
Į Varėną susirinko ūkininkų atstovai net iš 15 savivaldybių. Konferencijoje aptartos mažiau palankių ūkininkauti vietovių problemos, smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių padėtis, ekologinio ūkininkavimo perspektyvos ir paramos administravimo klausimai.
Diskusijose daug dėmesio skirta mažėjančioms išmokoms už nederlingas žemes, žemės našumo vertinimo trūkumams, netolygiam paramos paskirstymui, administracinei naštai ir nevienodoms smulkiųjų bei stambiųjų ūkių konkurencinėms galimybėms.
Ūkininkai taip pat akcentavo būtinybę diferencijuoti paramą pagal ūkių dydį, daugiau dėmesio skirti jauniesiems ūkininkams, moterims ir mišriems šeimos ūkiams, supaprastinti administracines procedūras bei sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti valstybinę žemę.
Konferencijoje pasisakė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, sąjungos pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir kiti pranešėjai.
Renginyje netrūko ir kritikos žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos vykdomai politikai. Susirinkusieji apgailestavo, kad ministras konferencijoje nedalyvavo, nors ūkininkai tikėjosi galimybės tiesiogiai pristatyti jam savo problemas, pasiūlymus ir išgirsti atsakymus.
A. Pabedinskienė: „Socialinis dialogas negali būti tik deklaracija“
Konferencijoje dalyvavusi ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad žemdirbių savivaldos organizacijos vienija žmones, kasdien susiduriančius su praktiniais žemės ūkio iššūkiais, todėl jų patirtis ir pasiūlymai turi būti vertinami rengiant teisės aktus, planuojant paramos priemones ir formuojant valstybės žemės ūkio politiką.
„Valdžios institucijos pasiektų gerokai daugiau, jeigu iš tiesų įsiklausytų į žemdirbių savivaldos organizacijų siūlymus. Socialinis dialogas negali būti tik deklaracija – jis turi vykti prieš priimant sprendimus, o ne tuomet, kai viskas jau nuspręsta. Žemdirbių organizacijos yra pasirengusios konstruktyviai bendradarbiauti, tačiau tam būtinas abipusis noras kalbėtis ir girdėti vieniems kitus“, – akcentavo A. Pabedinskienė.
ŽŪR pirmininkė atkreipė dėmesį ir į artėjančius Lietuvai svarbius tarptautinius įsipareigojimus. Pasak jos, ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, žemdirbių savivalda turėtų būti įtraukiama į aktualių temų ir renginių planavimą.
„Artėja Lietuvai svarbus laikotarpis – pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Tačiau apmaudu, kad su žemdirbių savivalda nebuvo derinamos nei numatomos temos, nei renginiai. Jeigu siekiame tinkamai atstovauti Lietuvos žemės ūkio interesams Europoje, pirmiausia turime išmokti tartis ir bendradarbiauti savo šalyje“, – pažymėjo ŽŪR pirmininkė.
Kritika dėl 2027 metų žemės ūkio biudžeto
A. Pabedinskienė taip pat išsakė susirūpinimą dėl 2027 metų valstybės biudžeto projekto rengimo proceso. Jos teigimu, Žemės ūkio ministerija žemės ūkiui numatytą biudžetą pateikė iš anksto jo neaptarusi su žemdirbių savivaldos organizacijomis.
„Stebina, kad 2027 metų žemės ūkio biudžetas buvo pateiktas jo neišdiskutavus su žemdirbių savivalda. Gyvename demokratinėje valstybėje, todėl sprendimų priėmimas be dialogo su socialiniais partneriais yra sunkiai suprantamas. Tokia praktika primena laikus, kai sprendimai būdavo priimami vienašališkai, neatsiklausus žmonių, kuriuos jie tiesiogiai palies. Tai kelia didelį apmaudą“, – sakė A. Pabedinskienė.
ŽŪR pirmininkė pabrėžė, kad savivaldos įtraukimas nėra formalumas. Tai galimybė laiku įvertinti siūlomų sprendimų poveikį ūkiams, išvengti nepagrįstos administracinės naštos ir užtikrinti, kad valstybės parama pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
Nederlingų žemių ūkių išlikimas – visų regionų ateities klausimas
Konferencijoje pabrėžta, kad ūkininkavimas nederlingose žemėse reikalauja daugiau pastangų ir investicijų, o mažesnis žemės našumas tiesiogiai veikia ūkių ekonominį gyvybingumą.
Smulkieji ir šeimos ūkiai svarbūs ne vien dėl žemės ūkio produkcijos gamybos. Jie kuria darbo vietas, palaiko vietos bendruomenes, prisideda prie kaimo gyvybingumo ir padeda išsaugoti ūkininkavimo tradicijas.
Todėl, konferencijos dalyvių nuomone, formuojant naujojo laikotarpio žemės ūkio politiką būtina atsižvelgti į skirtingas ūkininkavimo sąlygas, ūkių dydį ir realias galimybes konkuruoti.
Taip pat akcentuota, kad būtina nuolat vertinti žemės ūkiui aktualių teisės aktų poveikį ir laiku inicijuoti reikalingus pakeitimus.
Už aktyvią veiklą – ŽŪR apdovanojimas D. Karalevičienei
Konferencijos pabaigoje ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pagerbė Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkę Danutę Karalevičienę, įteikdama jai Žemės ūkio rūmų 100-mečio medalį už iniciatyvumą, aktyvią veiklą ir indėlį atstovaujant nederlingų žemių ūkininkų interesams.
Šis apdovanojimas – padėka už nuoseklų darbą telkiant ūkininkų bendruomenę, keliant aktualias problemas ir siekiant palankesnių ūkininkavimo sąlygų.
Varėnoje vykusi konferencija dar kartą parodė, kad nederlingų žemių ir šeimos ūkių ateitis yra ne tik žemės ūkio politikos, bet ir Lietuvos regionų gyvybingumo klausimas. Ūkininkų išsakyti lūkesčiai ir pasiūlymai turi tapti pagrindu konkretiems sprendimams, o konstruktyvus dialogas su žemdirbių savivalda – neatsiejama jų priėmimo dalimi.