Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai lankėsi Portugalijoje, kur dalyvavo tarptautinio „Erasmus+“ projekto „VITAL – Profesinio mokymo inovacijos ir rengimas gyvulininkystės sektoriui“ (angl. Vocational Innovation and Training for Animal Livestock, projekto Nr. 101246679) veiklose.
Lietuvos žemdirbiams ir gyvulininkystės sektoriui atstovavo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, ŽŪR Projektų valdymo skyriaus vadovė Ina Kalėdienė ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas.
Rugsėjo 23–24 d. Vila Real mieste, Portugalijoje, VITAL projekto partneris Trás-os-Montes e Alto Douro universitetas (UTAD) surengė tarptautines dirbtuves, skirtas gyvulininkystės sektoriaus kompetencijų trūkumui ir ateityje reikalingiems gebėjimams aptarti.
Nuo išmaniųjų technologijų iki gyvūnų gerovės
Tarptautinio susitikimo metu projekto partneriai, mokslininkai, gyvulininkystės sektoriaus atstovai ir praktikai diskutavo apie tai, kokių žinių ir kompetencijų reikės Europos gyvulininkystės sektoriui artimiausioje ateityje.
Daug dėmesio skirta skaitmeninei transformacijai ir precizinei gyvulininkystei. Pristatyti išmaniųjų jutiklių panaudojimo galvijų sveikatai ir reprodukcijai sprendimai, gyvulių stebėsenos bei geografinio aptvėrimo technologijos, dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės gyvulininkystėje.
Ne mažiau svarbios diskusijų temos – žalioji transformacija, tvaresnė gyvulininkystės produkcija, mėšlo tvarkymas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, biologinis saugumas, gyvūnų sveikata ir gerovė bei naujų technologijų panaudojimas šiuolaikinėje mėsos gamyboje.
„VITAL projekto stiprybė yra tai, kad prie vieno stalo susėda mokslas, švietimo institucijos, ūkininkų organizacijos ir pats verslas. Galime labai konkrečiai įvardyti, kokių specialistų ir kokių kompetencijų šiandien trūksta sektoriui. Jeigu norime konkurencingo Europos ir Lietuvos žemės ūkio, profesinis rengimas turi keistis drauge su ūkiuose naudojamomis technologijomis ir realiais žemdirbių poreikiais“, – pažymi ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.
Žinios turi pasiekti ūkį
VITAL projektas vienija skirtingų Europos šalių universitetus, profesinio mokymo institucijas, mokslo, verslo bei gyvulininkystės sektoriaus organizacijas. Lietuvai projekte atstovauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai ir Vilniaus kolegija.
Vienas svarbiausių projekto tikslų – mažinti atotrūkį tarp profesinio mokymo metu įgyjamų kompetencijų ir realių darbo rinkos bei gyvulininkystės ūkių poreikių.
ŽŪR Projektų valdymo skyriaus vadovė Ina Kalėdienė atkreipia dėmesį, kad technologijų diegimas savaime neužtikrina pažangos – reikia žmonių, kurie mokėtų jomis naudotis ir suprastų jų kuriamą vertę.
„Galime ūkiui pasiūlyti pačią moderniausią technologiją, tačiau ji kurs vertę tik tada, kai žmogus gebės ją tinkamai panaudoti. Todėl VITAL projekte kalbame ne tik apie inovacijas, bet pirmiausia apie kompetencijas – kokių žinių reikės ūkininkui, veterinarijos gydytojui, gyvulininkystės specialistui ar konsultantui. Mums ypač svarbu, kad kuriamos mokymo programos būtų praktiškos, lanksčios ir atlieptų realius sektoriaus poreikius“, – sako Ina Kalėdienė.
Portugalijoje – pažintis su išskirtine Maronesa galvijų veisle
Ypatingo Lietuvos delegacijos dėmesio sulaukė Portugalijos vietinė Maronesa galvijų veislė.
Tai autochtoninė Portugalijos galvijų veislė, glaudžiai susijusi su šalies šiaurėje esančiais Marão, Alvão ir Padrela kalnų regionais. Maronesa laikoma vietine, kalnų sąlygoms puikiai prisitaikiusia ir itin ištverminga veisle.
Šių galvijų išvaizda taip pat išskirtinė. Gyvuliai yra vidutinio dydžio, jų kailis – nuo tamsiai rudo iki beveik juodo, galva trumpa ir išraiškinga, o ragai iš pradžių krypsta horizontaliai, vėliau – į priekį ir žemyn, jų galai užlinksta aukštyn ir į išorę. Galvijai pasižymi tvirtomis, kietomis nagomis ir lengvais judesiais, todėl yra puikiai prisitaikę prie akmenuotų ir stačių kalnų vietovių.
Maronesa – ne intensyviai mėsos gamybai sukurta stambi veislė. Jos vertė slypi kitur – ištvermingume, prisitaikyme prie vietos sąlygų, gebėjime panaudoti natūralias ganyklas, reprodukcinėse savybėse ir išskirtinėje produkcijoje.
Veislei būdinga gana ankstyva lytinė branda – pirmasis vaisingas rujos ciklas vidutiniškai pasireiškia apie 15 mėnesių amžiaus. Portugalijos veislės duomenyse nurodomas apie 86,6 proc. vaisingumas.
Maronesa auginimo sistema glaudžiai susijusi su kalnų kraštovaizdžiu ir tradicine vietos žemdirbyste. Suaugę gyvuliai didelę laiko dalį ganomi natūraliose ganyklose, o esant nepalankioms oro sąlygoms laikomi tvartuose. Jauniklių mitybos pagrindas pirmuosius mėnesius yra motinos pienas, vėliau racionas papildomas vietiniais pašarais.
Istoriškai Maronesa galvijai buvo vertinami ir kaip darbiniai gyvuliai – jų tvirtos kojos, kietos nagos ir judrumas leido dirbti sudėtingame kalnuotame reljefe. Šiandien pagrindinė veislės ūkinė kryptis yra mėsos gamyba.
„Carne Maronesa DOP“ – mėsa, kurios vertę kuria ir kilmė
Maronesa veislės išskirtinumas Portugalijoje siejamas ne tik su genetinių išteklių išsaugojimu. Iš šių galvijų gaunama jautiena yra ženklinama saugoma kilmės vietos nuoroda „Carne Maronesa DOP“.
Tai reiškia, kad produkto vertė tiesiogiai siejama su konkrečia veisle, jos auginimo teritorija, tradiciniu auginimo būdu ir vietos ūkininkavimo kultūra.
Pagal sertifikuotos „Carne Maronesa DOP“ produkcijos reikalavimus mėsa skirstoma į kelias kategorijas. Veršiena gaunama iš 5–9 mėnesių gyvulių, kurių skerdenos svoris siekia 75–130 kg. 9–24 mėnesių galvijų mėsa priskiriama jaunų galvijų kategorijai, jų skerdena turi sverti ne mažiau kaip 130 kg. Karvių mėsa gaunama iš 2–4 metų gyvulių, kurių skerdenos svoris siekia 200–300 kg.
Skiriasi ir pačios mėsos savybės: veršiena yra rausva, su baltais riebalais, vyresnių jaunų galvijų – šviesiai raudona, su vidutiniu intramuskulinių riebalų kiekiu, o karvių mėsa – tamsesnė, su ryškesniu intramuskuliniu riebalingumu. Maronesa jautiena vertinama dėl sultingumo, subtilaus aromato ir skoninių savybių.
Portugalijos patirtis rodo, kad vietinė veislė gali tapti ne tik saugomu genetiniu ištekliumi, bet ir ekonomiškai vertingu regioniniu produktu, kai veislininkystė, tradicinis ūkininkavimas, sertifikavimas ir produkto rinkodara veikia kaip viena sistema.
Dr. E. Gedgaudas: svarbu matyti ne tik gyvulį, bet visą sistemą
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktoriui dr. Edvardui Gedgaudui Portugalijos patirtis buvo ypač aktuali profesiniu požiūriu.
„Maronesa labai gerai parodo, kad vertinant mėsinių galvijų veislę negalime žiūrėti tik į gyvulio svorį ar priesvorį. Tai nėra stambi, maksimaliai intensyviai produkcijai orientuota veislė, tačiau ji turi kitų labai svarbių savybių – yra ištverminga, gerai prisitaikiusi prie kalnų sąlygų, geba panaudoti natūralias ganyklas ir yra glaudžiai susieta su konkrečiu regionu. Tokios savybės tampa vis aktualesnės kalbant apie tvarią gyvulininkystę“, – sako dr. Edvardas Gedgaudas.
Pasak jo, Lietuvos galvijų augintojams įdomus turėtų būti ir portugalų gebėjimas vietinės veislės genetinę vertę susieti su galutiniu produktu.
„Man įdomiausia ne vien pati Maronesa veislė, bet visa aplink ją sukurta sistema. Veislės kilmės knyga, veislininkystė, augintojų asociacija, tradicinis auginimo būdas ir saugoma „Carne Maronesa DOP“ jautiena čia nėra atskiri dalykai. Jie kuria vienas kito vertę. Gyvulio kilmė ir auginimo būdas galiausiai tampa argumentu vartotojui, kodėl ši mėsa yra išskirtinė. Tai labai gera patirtis, apie kurią verta kalbėti ir Lietuvoje“, – pažymi LGVA direktorius dr. E. Gedgaudas.
Maronesa veislės išsaugojimu ir gerinimu rūpinasi Associação de Criadores do Maronês (ACM) – Maronesa galvijų augintojų asociacija, kuri yra ir VITAL projekto partnerė. Asociacija administruoja veislės kilmės knygą, prisideda prie „Carne Maronesa DOP“ sistemos, vykdo gyvulių identifikavimo, veislininkystės ir konsultavimo veiklas.
Veisimo programoje dėmesys skiriamas ne tik mėsinėms savybėms. Karvių linijose vertinamas prisitaikymas prie aplinkos, reprodukcija ir motininės savybės, bulių – vaisingumas, eksterjeras, skerdenos išeiga ir kokybė, o palikuonių – svoris atjunkymo metu, skerdenos išeiga bei mėsos kokybė.
„Veislininkystėje nėra vieno universalaus gero galvijo. Gyvulys turi tikti konkrečiai gamybos sistemai ir konkrečioms gamtinėms sąlygoms. Maronesa yra labai geras to pavyzdys. Portugalai išsaugojo veislę, kuri tinkama jų kalnų regionui, ir kartu sugebėjo sukurti pridėtinę vertę turintį produktą. Lietuvoje turime kitokias sąlygas ir kitas veisles, tačiau pats principas – kryptinga veislininkystė, duomenų kaupimas, augintojų bendradarbiavimas ir aiški produkto vertė – mums tikrai aktualus“, – sako dr. E. Gedgaudas.
Susitikime pristatytos galimybės, kaip sutvarkyti Europos gyvulininkystės teisinę bazę pasitelkiant DI, kad ES dokumentai neišsiskirtų nuo nacionalinių aktų, kurie dažnai skiriasi ir neužtikrina ūkininkams sklandaus ir suprantamo gyvulininkystės vystymosi proceso. Europos bendroji politika išlieka nekintanti tai gyvulių produktyvumo didėjimas ir ūkių efektyvumas. Tokie tikslai leidžia judėti link saugumo užtikrinant visą, sveiko ir saugaus maisto grandinę Sąjungos rėmuose. Turim bendrai suvokti ir kalbėti viena kalba, kad biologija yra ekonomija.
VITAL – žinios, kurios turi virsti praktiniais sprendimais
VITAL projekto tikslas – modernizuoti profesinį mokymą gyvulininkystės sektoriuje, stiprinant skaitmeninius, žaliuosius ir inovacijų diegimo įgūdžius bei glaudžiau susiejant mokymo institucijas, mokslą ir darbo rinką.
Portugalijoje vykęs susitikimas parodė, kad gyvulininkystės ateitis nėra vien didesnis produktyvumas. Tai ir duomenų naudojimas, precizinė gyvulininkystė, gyvūnų sveikata bei gerovė, biologinis saugumas, tvarus išteklių naudojimas, genetinių išteklių išsaugojimas ir specialistų gebėjimas naujas technologijas pritaikyti praktikoje.
„Tarptautinių projektų vertė atsiranda tuomet, kai parsivežtos žinios nelieka tik projekto ataskaitose. Mūsų užduotis – gerąsias kitų šalių praktikas perduoti Lietuvos ūkininkams, konsultantams, mokymo institucijoms ir sektoriaus organizacijoms. VITAL suteikia galimybę ne tik mokytis iš kitų, bet ir Lietuvos patirtį įtraukti į bendrą Europos gyvulininkystės kompetencijų kūrimo procesą“, – apibendrina Ina Kalėdienė.
Tarptautinis „Erasmus+“ projektas „VITAL – Vocational Innovation and Training for Animal Livestock“ įgyvendinamas 2025–2029 m. Jis vienija 25 partnerius iš 9 Europos šalių, tarp kurių – universitetai, profesinio mokymo įstaigos, gyvulininkystės sektoriaus, verslo, inovacijų ir profesinės organizacijos.
Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos pagal „Erasmus+“ programą.
