Spalio 6-9 d. Bulgarijos mieste Balčike, vaizdingoje Juodosios jūros pakrantėje, vyko 12-oji tarptautinė konferencija „Taikos duona 2026“, subūrusi Europos valstybių žemės ūkio institucijų, jaunųjų ūkininkų organizacijų ir socialinių partnerių atstovus. Tarptautinėje iniciatyvoje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narių organizacijų atstovai – Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė-Pocė bei Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Jonas Ivanauskas.
Žemės ūkio atsparumas krizėms – bendras Europos rūpestis
Šių metų konferencijos pagrindinė tema – žemės ūkio atsparumas krizių laikotarpiu. Diskusijose daug dėmesio skirta geopolitiniams iššūkiams, klimato kaitai, ekonominiam neapibrėžtumui, apsirūpinimo maistu saugumui ir būtinybei užtikrinti žemės ūkio veiklos tęstinumą net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Renginyje dalyvavo partneriai iš 14 Europos valstybių. Konferencija tapo erdve ne tik aptarti šiandienos žemės ūkio problemas, bet ir dalytis praktine patirtimi, ieškoti bendrų sprendimų bei stiprinti bendradarbiavimą.
Akcentuota, kad žemės ūkio atsparumas priklauso ne vien nuo technologijų ar ekonominių sprendimų. Ne mažiau svarbūs ūkininkų tarpusavio ryšiai, stiprios organizacijos, socialinis dialogas ir gebėjimas bendradarbiauti tarptautiniu mastu.
Jaunieji ūkininkai – žemės ūkio ateities kūrėjai
Ypatingas dėmesys konferencijoje skirtas jaunajai ūkininkų kartai. Tarptautinėje jaunųjų ūkininkų programoje skirtingų Europos šalių atstovai diskutavo apie žemės ūkio ateitį, ūkininkavimo iššūkius ir jaunimo vaidmenį kuriant atsparesnį bei tvaresnį žemės ūkį.
Šiose diskusijose dalyvavo ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Jonas Ivanauskas.
„Vyko labai įdomios ir prasmingos diskusijos su jaunaisiais ūkininkais iš įvairių Europos šalių. Nors ūkininkaujame skirtingomis sąlygomis, susiduriame su panašiais iššūkiais – klimato kaita, ekonominiu neapibrėžtumu, augančiais gamybos kaštais ir būtinybe užtikrinti ūkių tęstinumą. Tokie susitikimai leidžia ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir suprasti, kad žemės ūkio ateitį turime kurti kartu. Ypač svarbu, kad jaunųjų ūkininkų balsas būtų girdimas priimant sprendimus Europos lygmeniu“, – pažymi J. Ivanauskas.
Konferencijoje ne kartą pabrėžta, kad jaunoji karta ne tik perima ūkininkavimo tradicijas, bet ir aktyviai formuoja žemės ūkio ateitį, ieškodama inovatyvių sprendimų bei naujų bendradarbiavimo galimybių.
Socialinių partnerių dialogas – stipresniems Europos regionams
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Monika Sadauskaitė-Pocė dalyvavo socialinių partnerių diskusijose, kuriose aptarta žemės ūkio ir kaimo vietovių ateitis, bendradarbiavimo svarba bei galimybės stiprinti kaimo bendruomenių atsparumą.
Socialinių partnerių įsitraukimas į tarptautinį dialogą ypač reikšmingas siekiant, kad sprendimai dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros atlieptų ne tik gamybos sektoriaus, bet ir platesnius kaimo gyventojų, vietos verslų bei bendruomenių poreikius.
Kaimo turizmas, vietos maisto gamyba, tradiciniai amatai ir kitos ekonominės veiklos yra neatsiejama gyvybingo kaimo dalis. Todėl skirtingų sektorių bendradarbiavimas tampa vis svarbesnis stiprinant regionų ekonomiką, kuriant darbo vietas ir užtikrinant kaimo vietovių patrauklumą.
M. Sadauskaitės-Pocės dalyvavimas socialinių partnerių diskusijose suteikė galimybę pristatyti Lietuvos kaimo organizacijų patirtį ir įsitraukti į tarptautinį dialogą dėl tvarios kaimo ateities.
„Taikos duona“ – vienybės, bendradarbiavimo ir atsakomybės simbolis
Tarptautinė iniciatyva „Taikos duona“ gyvuoja nuo 2014 metų. Jos ištakos siejamos su simboliniu rugių auginimu buvusios Berlyno sienos teritorijoje. Šiandien iniciatyva vienija Europos valstybes, skatindama taiką, tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą per žemės ūkį.
Kiekvienais metais skirtingose šalyse užauginti rugiai tampa bendros duonos dalimi, simbolizuojančia Europos tautų vienybę ir žemdirbių indėlį į taikos bei apsirūpinimo maistu užtikrinimą.
Prie šių metų iniciatyvos prisidėjo ir Lietuva. „Taikos duonai“ skirtus rugius augino ŽŪR vicepirmininkas, Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Andžej Kulevičius. Lietuvoje užauginti grūdai buvo nugabenti į Bulgariją ir tapo bendros tarptautinės iniciatyvos dalimi.
Ši simbolinė tradicija primena, kad duona yra daugiau nei kasdienis maistas. Ji simbolizuoja taiką, bendrystę, pasitikėjimą ir žemdirbių darbą, nuo kurio priklauso visuomenės gerovė.
Tarptautinis bendradarbiavimas – ne tik konferencijų salėse
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su naujausia žemės ūkio technika, inovatyviais technologiniais sprendimais, Bulgarijos žemės ūkio tradicijomis ir kultūriniu paveldu.
Neformalūs susitikimai, diskusijos ir patirties mainai sudarė sąlygas megzti naujas partnerystes bei stiprinti jau užsimezgusius tarptautinius ryšius.
Renginio dalyvius vienijo pagrindinė mintis – žemės ūkis ir maisto gamyba turi būti užtikrinami bet kokiomis aplinkybėmis, o tam būtinas valstybių, institucijų, ūkininkų ir visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas.
2027 metais „Taikos duona“ sugrįš į Lietuvą
Šių metų konferencijoje taip pat paskelbta, kad kitais metais tarptautinės iniciatyvos „Taikos duona“ renginį numatyta organizuoti Lietuvoje.
Tai reikšminga galimybė pristatyti Lietuvos žemės ūkį, ūkininkų organizacijų veiklą, šalies regionus ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.
ŽŪR narių organizacijų atstovų dalyvavimas „Taikos duonos 2026“ renginyje dar kartą patvirtina, kad Lietuvos žemdirbių ir kaimo organizacijų balsas yra svarbus tarptautiniame dialoge.
Taika, stiprus žemės ūkis, gyvybingas kaimas ir kartų bendradarbiavimas – vertybės, kurios vienija Europos ūkininkus ir suteikia prasmę „Taikos duonos“ iniciatyvai.