Žemės ūkio rūmai dar rugpjūtį pateikė ministerijai konkretų alternatyvų paramos paskirstymo modelį, tačiau iki šiol kelia klausimą, ar jų pasiūlymai buvo tinkamai įvertinti. Spalio 12 d. Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje skirtingų žemės ūkio sektorių atstovai paragino Žemės ūkio ministeriją viešai pagrįsti beveik 20 mln. eurų paramos paskirstymo kriterijus ir užtikrinti tikrą socialinį dialogą.
Spalio 12 d. Vilniuje, BNS konferencijų salėje, vykusioje spaudos konferencijoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai ir organizacijų atstovai iškėlė klausimus dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlyto 19,576 mln. eurų paramos Lietuvos ūkininkams paskirstymo modelio.
Konferencijoje dalyvavo ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė, vicepirmininkas Vytenis Grigas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas dr. Arūnas Svitojus.
Pagrindinė ŽŪR žinia – papildoma finansinė pagalba Lietuvos ūkininkams yra būtina, tačiau jos paskirstymas turi būti skaidrus, proporcingas ir ekonomiškai pagrįstas. Paramos mechanizmas privalo atsižvelgti į skirtingų žemės ūkio sektorių veiklos specifiką, realų gamybos mastą ir patiriamas sąnaudas.
ŽŪR nepritaria ministerijos pasiūlytam paramos paskirstymo modeliui
Europos Komisija skyrė 540 mln. eurų skubios pagalbos paketą ES ūkininkams, nukentėjusiems dėl išaugusių trąšų ir energijos kainų. Lietuvai numatyta 9,788 mln. eurų, o valstybė planuoja prisidėti tokia pačia suma iš nacionalinio biudžeto. Iš viso numatyta paskirstyti 19,576 mln. eurų.
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžė, kad ŽŪR nuosekliai palaiko papildomos pagalbos ūkininkams skyrimą, tačiau nepritaria ministerijos pasirinktam jos paskirstymo modeliui.
„Norime labai aiškiai pasakyti: Žemės ūkio rūmai nepritarė ir nepritaria Žemės ūkio ministerijos pasiūlytam beveik 20 mln. eurų paramos paskirstymo modeliui. Mes pritariame paramai Lietuvos ūkininkams, tačiau reikalaujame, kad ji būtų paskirstyta pagal objektyvius ir ekonomiškai pagrįstus kriterijus. Dar svarbiau – socialinių partnerių pozicijos turi būti girdimos ir viešai pateikiamos tiksliai“, – akcentavo A. Pabedinskienė.
ŽŪR kelia klausimą, kokiais ekonominiais skaičiavimais pagrįstos ministerijos pasirinktos 300 hektarų ir 300 pieninių karvių ribos, ar buvo įvertinti skirtingų sektorių ekonominiai rodikliai ir kokį poveikį pasirinktas modelis turės įvairaus dydžio ūkiams.
Konkretų alternatyvų modelį ŽŪR pateikė dar rugpjūtį
ŽŪR pabrėžia, kad jų pozicija nėra vien kritika ministerijos sprendimams. Dar 2026 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1.03-0300 Žemės ūkio ministerijai buvo pateikti konkretūs pasiūlymai dėl paramos paskirstymo modelio peržiūros. Šios pozicijos ŽŪR laikėsi ir vėlesnėse diskusijose rugsėjo mėnesį.
Vienas svarbiausių pasiūlymų – svarstyti galimybę paramą skirstyti pagal žemės ūkio veiklai nustatytas gazolių normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 667.
Šios normos siejamos su konkrečiomis žemės ūkio veiklos kryptimis ir jų apimtimi. Todėl, ŽŪR vertinimu, jomis grindžiamas paramos modelis leistų geriau atsižvelgti į skirtingų sektorių kuro poreikį ir objektyviau paskirstyti ribotas lėšas.
ŽŪR siūlo ne vienodai vertinti kiekvieną deklaruotą hektarą, o paramą sieti su vykdoma žemės ūkio gamyba, jos pobūdžiu ir mastu.
Kartu Rūmai siūlė nustatyti paramos lubas, kad ribotos finansinės pagalbos lėšos nebūtų neproporcingai sutelktos nedideliam skaičiui paramos gavėjų.
Dar vienas svarbus pasiūlymas susijęs su paramai tinkamų plotų vertinimu. ŽŪR nuomone, būtina atskirti plotus, tiesiogiai naudojamus žemės ūkio produkcijos gamybai, nuo negamybinių plotų.
Rūmai kelia klausimą, ar pagrįsta paramą skirti už tokius negamybinius plotus kaip trumpaamžių medingųjų augalų juostos (MAJ) ar daugiamečių žolių juostos (DGJ). Tuo pat metu būtina tinkamai įvertinti gyvulininkystės ūkiams svarbius gamybinius plotus – daugiametes ganyklas ir pievas, daugiametes žoles bei baltyminių žolių mišinius, naudojamus pašarų gamybai.
ŽŪR įsitikinimu, šie pasiūlymai turi būti išsamiai išanalizuoti prieš priimant galutinius sprendimus.
Kodėl visuomenei nepateikiami ekonominiai skaičiavimai?
Spaudos konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungos reikalavimus dėl skubios paramos skyrimo.
Pagal 2026 m. liepos 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2026/1894 valstybės narės iki rugsėjo 30 d. turėjo pateikti Europos Komisijai informaciją apie numatomas paramos priemones, sektorių ir paramos gavėjų atrankos kriterijus, paskirstymo metodiką bei jos pagrindimą.
ŽŪR pažymi, kad Europos Komisija nenustatė prievolės paramą skirstyti būtent pagal deklaruotus hektarus ar pieninių karvių skaičių. Todėl Lietuvoje pasirinkti kriterijai turi būti aiškiai pagrįsti ekonominiais duomenimis.
ŽŪR ragina ŽŪM viešai paskelbti Europos Komisijai pateiktą Lietuvos paramos paskirstymo mechanizmą, ekonominius skaičiavimus, poveikio vertinimą ir informaciją apie tai, kaip buvo nagrinėti socialinių partnerių pasiūlymai.
Šeimos ūkiams svarbus realus paramos poreikis
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas, ŽŪR Tarybos narys dr. Arūnas Svitojus atkreipė dėmesį į šeimos ūkių padėtį ir viso gyvulininkystės sektoriaus patiriamus ekonominius sunkumus.
Pasak jo, augančios kuro, energijos, pašarų, trąšų, veterinarijos ir kitos gamybos sąnaudos veikia įvairių dydžių ir specializacijų ūkius. Todėl vien hektarų ar gyvulių skaičius negali objektyviai atspindėti realaus paramos poreikio.
„Jeigu sakome, kad norime padėti šeimos ūkiams, pirmiausia turime aiškiai apsibrėžti, kam iš tiesų norime padėti. Vien hektarų ar gyvulių skaičius neparodo nei ūkio ekonominės padėties, nei patirtų nuostolių, nei realaus paramos poreikio. Pagalbos mechanizmas turi matyti visą gyvulininkystės sektorių ir realų šeimos ūkį“, – pažymėjo dr. A. Svitojus.
Jaunieji ūkininkai ragina vertinti ne tik formulę, bet ir jos rezultatą
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas akcentavo, kad prieš paskirstant beveik 20 mln. eurų viešųjų lėšų būtina įvertinti, kokia paramos dalis pasieks skirtingo dydžio ūkius ir atskirus sektorius.
„Kalbame apie beveik 20 milijonų eurų viešųjų lėšų. Todėl turime matyti ne tik formulę, bet ir jos rezultatą – kam ir kiek pinigų faktiškai atiteks. Prieš priimant galutinį sprendimą turi būti pateiktas ekonominis modeliavimas ir aiškiai pagrįsta, kodėl pasirinkti būtent tokie kriterijai“, – pabrėžė dr. P. Astrauskas.
Jo vertinimu, būtina palyginti alternatyvius paramos paskirstymo būdus, įskaitant valdos ekonominio dydžio ir pagal vykdomą veiklą nustatyto gazolių poreikio vertinimą.
Kiaulininkystės sektorius neturi likti nuošalyje
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius, ŽŪR Tarybos narys Algis Baravykas atkreipė dėmesį į nevienodą skirtingų gyvulininkystės sektorių vertinimą.
Kiaulininkystės ūkiai, kaip ir kiti žemės ūkio gamintojai, susiduria su augančiomis pašarų, kuro, energijos ir kitų gamybos išteklių kainomis. Todėl būtina pagrįsti, kodėl vienų sektorių patiriamos sąnaudos įvertinamos, o kitų – nepakankamai.
„Jeigu parama skiriama dėl išaugusių gamybos sąnaudų, turime vertinti visų sektorių patiriamas sąnaudas. Kiaulių augintojai taip pat perka pašarus, naudoja energiją, kurą ir kitus išteklius. Todėl norime labai paprasto atsakymo – kokiais objektyviais ekonominiais kriterijais remiantis vieni sektoriai į paramos schemą įtraukiami, o kiti paliekami nuošalyje?“ – klausė A. Baravykas.
Hektaras hektarui nėra lygus
ŽŪR vicepirmininkas Vytenis Grigas akcentavo sodininkystės, daržininkystės ir jaunųjų ūkininkų situaciją.
Pasak jo, vienas hektaras javų, daržovių ar intensyvaus sodo reikalauja skirtingų investicijų, darbo jėgos ir gamybos sąnaudų. Todėl vien plotu grindžiamas paramos paskirstymas nebūtinai atspindi tikrąją ūkio ekonominę padėtį.
„Hektaras hektarui nėra lygus. Vieno hektaro sodo, daržovių ar uogyno ekonominė vertė, investicijos ir darbo sąnaudos gali kardinaliai skirtis nuo kitų augalininkystės šakų. Todėl, jeigu norime teisingai paskirstyti ribotus valstybės ir Europos Sąjungos pinigus, turime vertinti ne tik plotą, bet ir ekonominį ūkio dydį bei konkretaus sektoriaus situaciją“, – akcentavo V. Grigas.
Jis taip pat pabrėžė, kad jaunieji ūkininkai dažnai yra daug investavę į ūkių kūrimą ir modernizavimą, todėl jiems ypač svarbūs aiškūs ir prognozuojami valstybės sprendimai.
Socialinis dialogas – ne formalumas
Spaudos konferencijoje iškeltas ir socialinių partnerių pozicijos tinkamo atspindėjimo klausimas.
ŽŪR atstovų teigimu, rugsėjo 10 d. vykusiame Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdyje formalus balsavimas dėl paramos paskirstymo modelio nevyko, nors viešojoje erdvėje buvo kalbama apie vienbalsį pritarimą. Posėdyje ŽŪR ir kitų organizacijų atstovai išsakė kritines pastabas bei alternatyvius pasiūlymus.
ŽŪR pabrėžia, kad socialinių partnerių pakvietimas į posėdį savaime dar nereiškia visaverčio dialogo. Būtina ne tik išklausyti žemdirbių organizacijų argumentus, bet ir juos išanalizuoti, pagrįsti priimamus sprendimus bei tiksliai atspindėti organizacijų pozicijas.
ŽŪR vienija 40 organizacijų, atstovaujančių plačiam Lietuvos žemės ūkio, miškų, veterinarijos, kooperacijos ir kaimo bendruomenių ratui. Todėl būtinas tiesioginis žemės ūkio ministro ir ŽŪR bendruomenės dialogas, aptariant ne tik paramos paskirstymą, bet ir ilgalaikius Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros klausimus.
ŽŪR pabrėžia: diskusija vyksta ne dėl to, ar ūkininkams reikia paramos, o dėl to, kaip beveik 20 mln. eurų paskirstyti teisingai. ŽŪR konkrečius pasiūlymus ministerijai pateikė dar rugsėjo mėnesį, todėl dabar tikisi argumentuoto jų įvertinimo, viešų ekonominių skaičiavimų ir sprendimų, kurie atitiktų realius Lietuvos žemės ūkio sektorių poreikius.