ŽŪR pabrėžia, kad palaiko papildomos finansinės pagalbos ūkininkams skyrimą, tačiau nepritaria Žemės ūkio ministerijos pasirinktam paramos paskirstymo modeliui, kol nėra pateiktas aiškus ir objektyviais ekonominiais duomenimis pagrįstas jo vertinimas.
Kodėl pasirinktos 300 hektarų ir 300 pieninių karvių ribos?
Europos Komisijos numatytame 540 mln. eurų skubios pagalbos Europos Sąjungos ūkininkams pakete Lietuvai skirta 9,788 mln. eurų. Šią sumą planuojama papildyti tokio pat dydžio nacionalinio biudžeto lėšomis, todėl bendra parama Lietuvos ūkininkams siektų 19,576 mln. eurų.
ŽŪR atkreipia dėmesį, kad pagal 2026 m. liepos 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2026/1894 pagalba turi būti skiriama remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, atsižvelgiant į ūkininkų patiriamus ekonominius sunkumus.
Europos Komisija nenustatė prievolės paramą skirstyti pagal deklaruotų hektarų ar pieninių karvių skaičių. Todėl, ŽŪR vertinimu, Ministerijos pasirinktos 300 hektarų ir 300 pieninių karvių ribos turi būti pagrįstos konkrečiais ekonominiais skaičiavimais.
Skirtingų žemės ūkio sektorių gamybos sąnaudos, ūkių struktūra, ekonominis pajėgumas ir patiriami sunkumai iš esmės skiriasi. Vienodas kriterijų taikymas, neįvertinus šių skirtumų, gali lemti neproporcingą paramos paskirstymą.
ŽŪR buvo pateikę alternatyvių siūlymų, tarp jų – vertinti ūkių ekonominį dydį bei žemės ūkio veikloje sunaudojamo gazolio kiekį. Tačiau iki šiol nėra aišku, kaip šie pasiūlymai buvo išnagrinėti ir kokiais argumentais remiantis jiems nepritarta.
Reikalauja viešai paskelbti paramos paskirstymo skaičiavimus
ŽŪR primena, kad pagal minėtą Europos Komisijos reglamentą valstybės narės iki 2026 m. rugsėjo 30 d. turėjo pateikti informaciją apie numatytas paramos paskirstymo priemones, atrankos kriterijus, metodiką ir jų pagrindimą.
Todėl ŽŪR prašo Ministerijos pateikti ir viešai paskelbti Europos Komisijai pateiktą Lietuvos paramos paskirstymo mechanizmą, jo ekonominį pagrindimą bei poveikio vertinimą.
Taip pat prašoma pateikti konkrečius skaičiavimus, kodėl pasirinktos būtent 300 hektarų ir 300 pieninių karvių ribos, kiek ūkių galėtų gauti paramą ir kaip lėšos pasiskirstytų tarp skirtingų žemės ūkio sektorių bei ekonominio dydžio ūkių.
ŽŪR siekia išsiaiškinti ir tai, ar buvo analizuota kitų Europos Sąjungos valstybių praktika bei kaip vertinti žemdirbių organizacijų pateikti alternatyvūs pasiūlymai.
ŽŪR pozicija aiški – viešosios lėšos turi būti skirstomos remiantis skaidriais, patikrinamais ir ekonomiškai pagrįstais kriterijais, o sprendimai turi atliepti realius ūkininkų patiriamus sunkumus.
ŽŪR nepritarė Ministerijos pasiūlytam modeliui
Kreipimesi taip pat išreiškiamas susirūpinimas dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie tariamą vienbalsį socialinių partnerių pritarimą Ministerijos siūlomam paramos paskirstymo modeliui.
ŽŪR pabrėžia, kad 2026 m. rugsėjo 10 d. vykusiame Žemės ūkio ministerijos kolegijos posėdyje formalus balsavimas nevyko. Be to, ŽŪR ir kitų organizacijų atstovai išsakė kritinių pastabų bei pateikė alternatyvių pasiūlymų.
Todėl teiginiai apie vienbalsį pritarimą, ŽŪR vertinimu, neatspindi tikrosios socialinių partnerių pozicijos.
ŽŪR ragina Ministeriją užtikrinti, kad oficialioje komunikacijoje būtų tiksliai pateikiamos organizacijų išsakytos nuomonės ir nesudaromas klaidingas įspūdis apie visuotinį pritarimą sprendimams, dėl kurių nebuvo pasiektas sutarimas.
Socialinis dialogas negali būti tik formalumas. Vien pakviesti socialinius partnerius į posėdį nepakanka – būtina išklausyti jų argumentus, objektyviai įvertinti pasiūlymus ir motyvuotai paaiškinti priimtus sprendimus.
Ministras kviečiamas susitikti su 40 organizacijų vienijančia ŽŪR bendruomene
ŽŪR rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol neįvyko tiesioginis žemės ūkio ministro susitikimas su plačia ŽŪR bendruomene.
ŽŪR nuomone, toks susitikimas būtinas siekiant užtikrinti konstruktyvų dialogą tarp žemės ūkio politiką formuojančių institucijų ir įvairiems žemės ūkio bei kaimo sektoriams atstovaujančių organizacijų.
Susitikimo metu siūloma aptarti ne tik paramos paskirstymo klausimus, bet ir ilgalaikius Lietuvos žemės ūkio iššūkius – ūkių konkurencingumą, šeimos ūkių gyvybingumą, kartų kaitą, apsirūpinimo maistu saugumą, kaimo vietovių ateitį bei Vyriausybės programos įsipareigojimų įgyvendinimą.
ŽŪR kviečia ministrą artimiausiu metu susitikti su ŽŪR Taryba ir organizacijų narių atstovais bei susitarti dėl reguliaraus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo.
Dėl situacijos informuotas ir Ministras Pirmininkas
Atsižvelgdami į tai, kad keliami klausimai susiję su beveik 20 mln. eurų viešųjų lėšų panaudojimu, sprendimų skaidrumu ir socialinio dialogo kokybe, ŽŪR rašto kopiją pateikė ir Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui.
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė rašte prašo žemės ūkio ministro pateikti motyvuotus atsakymus į iškeltus klausimus, viešai paskelbti paramos paskirstymą pagrindžiančius duomenis ir pasiūlyti galimas susitikimo su ŽŪR bendruomene datas.
ŽŪR laikosi nuoseklios pozicijos: papildoma parama ūkininkams yra reikalinga, tačiau jos paskirstymas turi būti teisingas, ekonomiškai pagrįstas, skaidrus ir aptartas su žemdirbių savivaldos organizacijomis.
Tik atviras, argumentais ir abipuse pagarba grindžiamas dialogas gali užtikrinti, kad valstybės ir Europos Sąjungos parama pasiektų tuos ūkininkus, kuriems jos labiausiai reikia, ir prisidėtų prie ilgalaikio Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo bei atsparumo stiprinimo.