Po pavasarį užklupusių šalnų ir vasaros pradžios karščių Lietuvos ūkininkams tenka susidurti su dar vienu išbandymu – ilgai trunkančiomis liūtimis. Daugelyje šalies regionų permirkę laukai apsunkina darbus, prastėja uogų kokybė, sudėtinga ruošti pašarus, o kai kurių kultūrų derliaus prognozės tampa vis pesimistiškesnės.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, Žemės ūkio rūmų Tarybos narys Vytautas Buivydas sako, kad šie metai uogų augintojams tapo tikru išbandymu.
„Gamta šiemet ūkininkų tikrai nelepina. Pavasario šalnos pažeidė vaiskrūmių žiedynus, vėliau sekusi kaitra dar labiau susilpnino augalus, o dabar užsitęsusios liūtys užbaigia tai, ko nespėjo padaryti ankstesni gamtos reiškiniai. Didžiausią nerimą kelia šilauogių augintojai – daugelyje ūkių derlius bus minimalus arba jo visai nebus. Braškių augintojai taip pat patiria didelių nuostolių, nes uogos pradeda pūti dar laukuose.“
Pasak V. Buivydo, problemos neapsiriboja vien uogininkystės sektoriuje. Dėl gausių kritulių sudėtinga nuimti pašarus, kai kur pradeda išgulti pasėliai, o ilgiau užsilaikęs vanduo gali turėti įtakos ir bulvių bei kitų šakniavaisių derliui.
„Šiandien ūkininkai stebi ne tik dangų, bet ir kiekvieną lauką. Vieni baiminasi, kad lietus išguldys javus, kiti negali įvažiuoti į pievas susirinkti pašarų. Jeigu tokie orai tęsis dar savaitę ar dvi, nuostoliai gali gerokai išaugti ir paliesti daugelį žemės ūkio sektorių“, – pažymi V. Buivydas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas atkreipia dėmesį, kad ekstremalūs orų svyravimai tampa vis dažnesni, todėl žemės ūkiui būtinos ilgalaikės prisitaikymo priemonės.
„Pastarieji metai dar kartą parodo, kad klimato kaita žemės ūkiui nebėra ateities iššūkis – ji vyksta šiandien. Vienais metais ūkininkai patiria sausras, kitais – liūtis ar šalnas, o neretai visi šie reiškiniai pasikartoja per vieną sezoną. Todėl būtina stiprinti rizikos valdymo priemones, investuoti į melioracijos sistemų atnaujinimą, vandens valdymą, draudimo sistemas ir ūkių atsparumą klimato kaitai. Šiandien problemos paliečia ne tik javų ar uogų augintojus. Sudėtingoje situacijoje atsidūrė ir daržovių augintojai – molinguose dirvožemiuose laukai yra užmirkę, todėl tampa sudėtinga atlikti būtinus priežiūros darbus, o užsitęsę krituliai gali turėti įtakos derliaus kokybei ir kiekiui. Ne mažiau nerimauja ir gyvulininkystės ūkiai. Tie ūkininkai, kurie iki liepos pradžios nespėjo nusišienauti pašarų, šiandien nebegali įvažiuoti į laukus, nes molinguose dirvožemiuose stovi vanduo. Dėl to vėluoja pašarų ruošimas, prastėja jų kokybė, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių gyvulių ūkiams.“
Anot V. Grigo, svarbu nepamiršti, kad gamtos stichijos daro įtaką ne tik ūkininkų pajamoms, bet ir visai maisto tiekimo grandinei.
„Už kiekvienos uogos, grūdo, daržovės ar pieno litro stovi žmogus, kuris investuoja, dirba ir kasdien prisiima didžiulę riziką. Todėl valstybės politika turi būti orientuota į tai, kad ūkininkai galėtų prisitaikyti prie vis dažnėjančių ekstremalių reiškinių ir išliktų konkurencingi. Tai svarbu ne tik žemdirbiams, bet ir šalies maisto saugumui“, – pabrėžia ŽŪR vicepirmininkas V. Grigas.
Žemės ūkio rūmai pažymi, kad šiuo metu situacija skirtinguose šalies regionuose nevienoda. Vienur braškių augintojai spėjo nuimti didžiąją dalį derliaus dar iki gausių kritulių, kitur dėl užsitęsusių liūčių prarandama reikšminga dalis produkcijos. Panaši situacija ir augalininkystės ūkiuose – daug kas priklausys nuo to, kiek dar tęsis lietingi orai.
ŽŪR ragina ūkininkus fiksuoti stichinių reiškinių padarytą žalą, sekti meteorologines prognozes ir, esant poreikiui, kreiptis į savivaldybes bei atsakingas institucijas dėl situacijos įvertinimo.
Ką svarbu žinoti ūkininkams?
Jeigu dėl perteklinio lietaus jūsų ūkis patyrė nuostolių arba tampa neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, svarbiausia – nedelsti ir fiksuoti situaciją.
Pirmieji žingsniai ūkininkui
Pirmiausia rekomenduojama:
- kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) ir informuoti apie susidariusias aplinkybes;
- užfiksuoti padarytą žalą – padaryti nuotraukas, surinkti kitus įrodymus;
- kreiptis į savo savivaldybę, kad būtų įvertinta ir užfiksuota patirta žala.
Jeigu iš savivaldybių surinkti duomenys rodys didelį žalos mastą, savivaldybės gali paskelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Esant plačiam reiškinio mastui, gali būti svarstomas ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas.
Jeigu ekstremalioji situacija dar nepaskelbta
Svarbu žinoti, kad net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ūkininkai nepraranda teisės kreiptis į NMA.
Jeigu dėl nepalankių oro sąlygų negalite laiku įvykdyti paramos įsipareigojimų ar kitų reikalavimų, dėl kurių teisės aktuose nėra numatytos automatinės išimtys, per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojote arba galėjote sužinoti apie susidariusias aplinkybes, turite kreiptis į NMA.
Pareiškėjai nepraranda teisės į paramą, jeigu įsipareigojimų neįvykdė dėl pripažintų nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Tokiu atveju būtina pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kodėl įsipareigojimų įvykdyti neįmanoma.
Prašymas teikiamas el. paštu dokumentai@nma.lt, o nuotraukas rekomenduojama pateikti per mobiliąją programėlę „NMA agro“. Kiekviena situacija vertinama individualiai.
Taip pat svarbu žinoti, kad pareiškėjai iki rugsėjo 15 d. gali atsisakyti paramos už deklaruotą lauką, jeigu dėl objektyvių priežasčių nebegali įvykdyti įsipareigojimų. Ši galimybė netaikoma tais atvejais, kai NMA jau yra informavusi apie planuojamą patikrą, paraiškoje nustatytas klaidas, paprašiusi pateikti papildomus dokumentus arba patikros metu jau nustatyti pažeidimai.
Ką daryti paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją?
Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, žalą patyrę žemės ūkio subjektai turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl patirtos žalos įvertinimo ir valstybės paramos skyrimo. Savivaldybė organizuoja žalos vertinimą, sudaro komisiją, kuri apžiūri nukentėjusius pasėlius ir nustato žalos mastą.
Kartu rekomenduojama kuo anksčiau rinkti visus įrodymus – nuotraukas, vaizdo medžiagą, dokumentus, patvirtinančius patirtą žalą ir jos mastą. Tai gali būti itin svarbu tiek vertinant teisę į paramą, tiek sprendžiant dėl galimų kompensacijų.
Jeigu dėl liūčių negalite vykdyti ir kitų įsipareigojimų
Jeigu dėl nenugalimos jėgos negalite vykdyti įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kitiems kreditoriams, rekomenduojama nedelsiant apie susidariusią situaciją juos informuoti ir ieškoti sprendimų dėl terminų pratęsimo ar kitų galimų susitarimų.
Prireikus galima kreiptis į teritorinius Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes patvirtinančios pažymos. Valstybė kompensuoja tokių pažymų išdavimo išlaidas (iki 200 Eur), o gavus pažymą prašymą NMA reikia pateikti per vieną mėnesį.
Svarbiausia – nelaukti, kol situacija dar labiau pablogės. Laiku informavus NMA, savivaldybę ir surinkus įrodymus, galima apsaugoti savo teisę į paramą, išvengti sankcijų ir sudaryti prielaidas vėlesniam patirtų nuostolių įvertinimui.