Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkė Algimanta Pabedinskienė ir vicepirmininkai Andžej Kulevičius bei Vytenis Grigas susitiko su Veterinarijos farmacijos asociacijos (VFA) vadove Milda Stankevičiene. Susitikime aptarti veterinarijos farmacijos sektoriui aktualūs klausimai – galimi veterinarinių vaistų prekybos reguliavimo pokyčiai, smulkiųjų veterinarijos vaistinių išlikimas kaimo vietovėse, bendradarbiavimas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), baudų proporcingumas, specialistų kvalifikacijos tobulinimas ir pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms.
Veterinarijos farmacijos asociacija – svarbi žemės ūkio sektoriaus dalis
Veterinarijos farmacijos asociacija vienija 148 narius, iš kurių 136 yra veterinarijos farmacijos specialistai, o 12 – juridiniai asmenys, tarp jų ir veterinarinių vaistų didmeninės prekybos įmonės.
Asociacijos nariai dirba įvairiose veterinarijos farmacijos srityse. Dalis jų yra nedidelių veterinarijos vaistinių savininkai, vykdantys veiklą kaimo vietovėse ir užtikrinantys veterinarinių vaistų prieinamumą ūkininkams bei gyvūnų laikytojams.
Pasak VFA vadovės Mildos Stankevičienės, veterinarijos farmacijos sektorius yra glaudžiai susijęs su gyvulininkyste, gyvūnų sveikata ir ūkių veiklos tęstinumu, tačiau nedidelė profesinė bendruomenė ne visuomet sulaukia pakankamo dėmesio priimant jai svarbius sprendimus.
Todėl asociacija siekia stiprinti bendradarbiavimą su ŽŪR ir kitomis žemdirbių savivaldos organizacijomis, kad jos balsas būtų geriau girdimas svarstant teisės aktus ir sprendžiant praktines problemas.
Veterinarinių vaistų prekybos liberalizavimas – grėsmė smulkiosioms vaistinėms?
Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – galimi Veterinarinių vaistų įstatymo pakeitimai, kuriais būtų supaprastinta veterinarinių vaistų prekybos tvarka ir išplėstas prekybos vietų ratas.
Asociacijos atstovų teigimu, svarstomos galimybės tam tikrus veterinarinius vaistus parduoti ne tik specializuotose veterinarijos vaistinėse, bet ir kitose prekybos vietose. Diskusijose minimos bendrojo pobūdžio vaistinės, taip pat galimybė ateityje išplėsti prekybą į kitas vietas.
VFA nuogąstauja, kad tokie pakeitimai, neįvertinus jų poveikio rinkai, galėtų turėti neigiamų pasekmių smulkiosioms veterinarijos vaistinėms, ypač veikiančioms kaimo vietovėse.
Mažos veterinarijos vaistinės atlieka ne tik prekybos funkciją. Jose dirbantys specialistai konsultuoja gyvūnų laikytojus, padeda tinkamai pasirinkti ir naudoti veterinarinius vaistus, užtikrina jų laikymo bei išdavimo reikalavimų laikymąsi.
Susitikime atkreiptas dėmesys, kad prekybos sąlygų keitimas turi būti vertinamas kompleksiškai – atsižvelgiant į gyvūnų sveikatą, atsakingą vaistų naudojimą, konkurencines sąlygas ir paslaugų prieinamumą regionuose.
VFA atstovai informavo, kad Žemės ūkio ministerijoje vertinami galimi Veterinarinių vaistų įstatymo pakeitimai, kurių rengimo klausimą iškėlė VMVT. Tarp aptariamų aspektų – ir internetinės prekybos veterinariniais vaistais reguliavimas.
VFA įsitikinimu, svarbu nelaukti, kol teisės aktų pakeitimai bus galutinai parengti, o jau dabar įtraukti veterinarijos farmacijos specialistus į diskusijas ir išsamiai įvertinti siūlomų sprendimų poveikį.
Pasigendama konstruktyvaus dialogo su VMVT
Susitikime daug dėmesio skirta Veterinarijos farmacijos asociacijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bendradarbiavimui.
Asociacijos vadovė M. Stankevičienė išsakė poreikį stiprinti dalykinį dialogą su tarnyba, kad praktiniai klausimai būtų sprendžiami bendradarbiaujant su profesinės bendruomenės atstovais.
Vienas konkrečių klausimų – galimybė patikrinti veterinarijos gydytojų licencijų galiojimą.
Pasak asociacijos atstovų, šiuo metu galimybę naudotis reikalingais registro duomenimis apsunkina asmens duomenų apsaugos reikalavimų taikymas. Tačiau veterinarijos farmacijos veikloje svarbu turėti galimybę patikimai įsitikinti, ar specialistas turi galiojančią licenciją.
Susitikime pabrėžta būtinybė ieškoti sprendimo, kuris užtikrintų reikalingos profesinės informacijos prieinamumą, kartu laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Baudų proporcingumas – ypač aktualus smulkiajam verslui
VFA atstovai taip pat iškėlė administracinių sankcijų proporcingumo klausimą.
Asociacijos pateikta informacija, už tam tikrus veterinarijos farmacijos veiklos pažeidimus minimali bauda gali siekti 600 eurų.
Diskutuota, ar sankcijų dydžiai visais atvejais atitinka pažeidimo pobūdį, sunkumą ir galimas pasekmes, ypač kai baudos taikomos mažoms veterinarijos vaistinėms.
Smulkiesiems verslo subjektams net ir minimali numatyta bauda gali tapti reikšminga finansine našta. Todėl asociacija kelia klausimą, ar galiojantis reguliavimas pakankamai užtikrina individualų pažeidimų aplinkybių vertinimą ir sankcijų proporcingumą.
ŽŪR vadovų ir asociacijos atstovų diskusijoje akcentuota, kad teisės aktų laikymasis yra būtinas, tačiau atsakomybės priemonės turi būti pagrįstos, teisingos ir proporcingos.
Kvalifikacijos tobulinimas: kodėl neįskaitomi mokymai kitose ES valstybėse?
Dar viena veterinarijos farmacijos specialistams aktuali problema – kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai.
VFA atstovai atkreipė dėmesį į VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-714 reglamentuojamą kvalifikacijos tobulinimo tvarką. Jų pateikta informacija, veterinarijos farmacijos specialistai per dvejus metus privalo išklausyti 32 akademines valandas kvalifikacijos tobulinimo mokymų.
Tačiau kyla klausimų dėl kitose Europos Sąjungos valstybėse organizuojamų seminarų ir mokymų pripažinimo.
Pasak asociacijos atstovų, užsienyje įgytos profesinės žinios ne visuomet įskaitomos vykdant nacionalinius kvalifikacijos tobulinimo reikalavimus.
VFA nuomone, svarbu sudaryti sąlygas specialistams tobulinti kompetencijas visoje Europos Sąjungoje, o mokymų pripažinimą sieti su jų turiniu, kokybe ir profesiniu aktualumu.
Taip pat aptarta būtinybė stiprinti veterinarijos farmacijos specialistų švietimą ir užtikrinti savalaikę informaciją apie besikeičiančius veiklos reikalavimus.
Kaip dirbti ekstremaliosiomis sąlygomis?
Susitikime iškeltas ir veterinarijos farmacijos sektoriaus pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimas.
„Kaip mums dirbti ekstremaliomis sąlygomis, nėra iš VMVT rekomendacijų“, – sakė Veterinarijos farmacijos asociacijos vadovė Milda Stankevičienė.
Pasak asociacijos vadovės, specialistams būtina aiškiai žinoti, kaip ekstremaliųjų situacijų metu turėtų būti organizuojamas veterinarinių vaistų tiekimas, laikymas ir išdavimas, kokie reikalavimai būtų taikomi veiklą vykdančioms įmonėms ir kaip būtų užtikrinamas paslaugų tęstinumas.
Tai ypač svarbu gyvulininkystės ūkiams, kuriuose veterinarinių vaistų prieinamumas tiesiogiai susijęs su gyvūnų sveikata ir gerove.
VFA tikisi aiškesnių atsakingų institucijų rekomendacijų ir galimybės dalyvauti rengiant sektoriui aktualius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sprendimus.
Bendrystė ir savivaldos stiprinimas – bendras tikslas
Veterinarijos farmacijos asociacijos vadovė M. Stankevičienė pabrėžė, kad organizacija siekia ne tik spręsti savo nariams aktualias problemas, bet ir aktyviau įsitraukti į visos žemdirbių bendruomenės veiklą.
VFA nariai turi specifinių profesinių žinių ir patirties, kuri gali būti naudinga sprendžiant gyvulininkystės, gyvūnų sveikatos bei kitus žemės ūkio sektoriui svarbius klausimus.
Asociacija pasirengusi prisidėti prie bendrų iniciatyvų, palaikyti kitų žemdirbių organizacijų pozicijas, kai sprendžiamos bendros problemos, ir aktyviai dalyvauti dialoge su valstybės institucijomis.
ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė akcentavo, kad žemdirbių savivaldos esmė – skirtingų organizacijų bendradarbiavimas ir bendrų sprendimų paieška.
„Žemės ūkio rūmų stiprybė – mūsų organizacijų bendrystė. Veterinarijos farmacijos specialistų problemos yra svarbios visam žemės ūkio sektoriui, nes jų veikla tiesiogiai susijusi su gyvūnų sveikata ir ūkių kasdienybe. Turime girdėti vieni kitus, kartu vertinti rengiamus teisės aktų pakeitimus ir siekti, kad sprendimai būtų priimami diskutuojant su profesinėmis bei žemdirbių savivaldos organizacijomis. Ypač svarbu, kad nebūtų pamiršti smulkieji verslai ir kaimo vietovėse dirbantys specialistai“, – pabrėžė ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė.
Susitikime akcentuota, kad stipresnis veterinarijos farmacijos specialistų ir žemdirbių savivaldos bendradarbiavimas sudarytų galimybes veiksmingiau atstovauti bendriems interesams, keistis informacija ir laiku reaguoti į planuojamus teisinio reguliavimo pokyčius.
ŽŪR siekia, kad su žemės ūkiu susijusių sektorių problemos būtų sprendžiamos ne pavieniui, o bendradarbiaujant, įtraukiant profesines organizacijas ir atsakingas valstybės institucijas.
Tik telkiant skirtingų sektorių atstovus galima užtikrinti, kad priimami sprendimai atlieptų realius ūkininkų, veterinarijos farmacijos specialistų ir kaimo bendruomenių poreikius.